Šiuolaikinė „Žizel“: meilės ir niekšybės istoriją įkurdins fabrike

Tarptautinę šokio dieną žymės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – šokio spektaklis „Žizel“. Balandžio 29 ir 30 dienomis 19 val. Palangos koncertų salėje vienas gražiausių ir populiariausių klasikinių baletų prisikels nauja, pasak choreografų kiek „išsišokėliška“, šiuolaikinio pasaulio realijas atliepiančia forma.

Perkels į šiuolaikinį pasaulį

Pirmą kartą parodytas 1841 m. Paryžiuje, Adolphe’o Adamo baletas „Žizel“ yra vienas gražiausių romantinių baletų istorijoje. Jis iki šiol išlieka vienas populiariausių bet kurio teatro repertuare, o pagrindinis Žizel vaidmuo yra kiekvienos balerinos svajonė.

Dviejų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografų – Donato Bakėjaus ir Manto Černecko kuriamas šokio spektaklis „Žizel“ – drąsi klasikinio baleto interpretacija. Jau beveik du šimtmečius gyvuojančią romantišką istoriją choreografai perkels į šiuolaikinį pasaulį. Kaimas prie Reino virs neapibrėžta pramonine erdve, fabriku, feodalai – fabrikantais, o valstiečiai – darbininkais. Šiandienė „Žizel“ pasakoja apie turtingo fabriko vadovų sūnaus Alberto meilę paprastai darbuotojai Žizel. Graži jaunuolių meilės istorija, įsikišus šalutiniams veikėjams, ima vystytis katastrofiškai, ją sutepa prievarta, mirtis ir beprotybė.

Vienas iš spektaklio choreografų D.Bakėjus atkreipė dėmesį į pastatyme išskleidžiamas paraleles. „Mums buvo svarbūs motinos ir dukros santykiai. Žizel mama yra patyrusi prievartą ir bando nuo panašios lemties apsaugoti dukrą. Pastaroji netiki, kad jai gali nutikti kažkas blogo. Svarbus ir pagrindinio herojaus, Alberto, vaidmuo bei jo kančia suvokiant savo vaidmenį Žizel tragiškai paliečiančių įvykių grandinėje. Net jei jam atleidžiama, vyras kankinasi, tokia kančia artima romantizmo epochai“, – samprotavo D.Bakėjus.

Skirtingų laikmečių dialogas

Šiuolaikinėje „Žizel“ interpretacijoje – ne tik fatalizmas, žmogaus ir lemties akistata, tai, ką D.Bakėjus įvardijo kaip „karminę giją“, bet ir skirtingų laikmečių dialogas. Net jei kaimas prie Reino virto pramonine erdve kitoje eroje, socialinės takoskyros tarp veikėjų lieka, atrodo, lygiai taip pat neperžengiamos.

Kalbėdamas apie šiuolaikiškas siužeto aplinkybes, D.Bakėjus tikino, kad svarbu reaguoti į šiandienį kontekstą. „Ši „Žizel“ bus kitokia, net kiek išsišokėliška – tiek šokio, tiek muzikos požiūriu. Pavyzdžiui, sukeisime kai kurių muzikinių elementų eiliškumą – jautėme, kad to reikia geriausiam rezultatui. Jei norime auginti jaunąją žiūrovų kartą, privalome ieškoti naujų kelių. Tikiu, kad klasikos ir šiuolaikiškumo derinys mūsų spektaklyje pasitvirtins, juk turime eiti koja į koją su laiku“, – akcentavo choreografas. Pasak jo, kiekvienam laikmečiui reikia savų herojų, dėl to net ir klasikos kūriniai turi patirti specifines transformacijas.

Žizel vaidmenį kūrusi baleto šokėja Aušra Krasauskaitė pasakojo, kad ši herojė yra „jausmo žmogus“: „Tai jauna, įsimylėjusi mergina, su visomis tokiam amžiui būdingomis savybėmis – naivi ar besąlygiškai tikinti meile.“

Asmeniškai, jautriai, intymiai

Romantiškos A.Adamo muzikos ir pramoninės aplinkos kontrastas šokėjai atrodo labai patrauklus: „Pakylėta romantizmo epochos muzika, gana drovūs mano herojės judesiai ir šiurkštoka aplinka. Šis disonansas veikia atlikėjus ir tai taip pat paveiks spektaklio žiūrovus.“

A.Krasauskaitė pasakojo, kad jos Žizel augo savotiškai. „Daugelis scenų buvo kuriamos  choreografų, be,t kai kalbama apie gilias emocines patirtis, man buvo palikta laisvė jas pajusti vidumi ir pagal tai rasti geriausias judesio išraiškas, – kūrybos proceso subtilybes atskleidė šokėja. – Po vienos repeticijos pravirkau, taip giliai tai palietė mane pačią. Taip viskas ir vystosi – asmeniškai, jautriai, intymiai. Spektaklio choreografai įsileidžia asmenines nuojautas, emocijas. Manau, kad tai leidžia sukurti organiškesnę „Žizel“ su ypatinga atmosfera ir energija.“

Šokio spektaklio choreografai – D.Bakėjus ir M.Černeckas, dirigentas Tomas Ambrozaitis, spektaklio dailininkė Liuka Songailaitė, šviesų dailininkas Vaclovas Grinius. Spektaklyje šoka A.Krasauskaitė, Ana Bochovskaja-Zamulienė (Žizel), D.Bakėjus, M.Černeckas (Albertas), Taurūnas Baužas, Simonas Laukaitis (Hilarijonas), Beata Molytė-Kulikauskienė, Kristina Gudelytė (Berta), Milda Meškytė, Gintarė Jovaišaitė (Batilda).



NAUJAUSI KOMENTARAI

gaila muzikinio teatro

gaila muzikinio teatro portretas
Man vissškai nepriimtinas tas klasikinių veikalų iškraipymas. Atseit, derinama, prie šiuolaikinio žmogaus. Menas ( įvairių epochų) tam ir egzistuoja, kad jį suprastume, pamėgtume (arba ne), suvoktume buvusią estetiką, meninį mąstymą. Tai lavina žmogų, verčia mąstyti, sieti praeitį su dabartimi. O visi šie išsidirbinėjimai tik atgraso žmones nuo tikrojo meno. Mėgstu "Žizel". Ne kartą mačiau šį baletą. O dabar neisiu. Nenoriu pernelyg daug negatyvo.

Jonas

Jonas portretas
O kodėl fabrike, o ne Lėbartų kapinių aikštelėje....vienas komentaras: žodis, kuris prasideda kaip žodis šūvis.

Iš portretas
nuotraukos jau matosi kad ,,..vienas gražiausių ir populiariausių klasikinių baletų.."estetinių kanibalų bus ,,sudirbtas".Tikrai neisiu ,,ryti"tokio slamšto
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žydinčios erdvės, arba Pažado išpildymas
    Žydinčios erdvės, arba Pažado išpildymas

    Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galeriją šį birželį užliejo tapytojos Onos Dromantienės „Žydinčios erdvės“. ...

    2
  • Kūrybinėse fotogrametrijos dirbtuvėse tyrinės Klaipėdą
    Kūrybinėse fotogrametrijos dirbtuvėse tyrinės Klaipėdą

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) rezidentūros dalyviai menininkai Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys šiuo metu filmuoja videokūrinį „Klaipėdos studija“ – komplimentą unikaliai uostamiesčio architektūrai bei tęstin...

  • Klaipėdoje pirmąkart rengiama tarptautinė violončelės akademija
    Klaipėdoje pirmąkart rengiama tarptautinė violončelės akademija

    Pažink violončelės anatomiją! – skatina ir kviečia Klaipėdos tarptautinė violončelės akademija (arba KIVA). Šių metų birželio 28–liepos 6 dienomis ji pratęs pernai vykusio pirmojo Klaipėdos tarptautinio violončelės festivalio...

  • „Žolynų kelias“ veda į muziejų
    „Žolynų kelias“ veda į muziejų

    Šiandien 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės darbų paroda „Žolynų kelias“. Vernisaže dalyvaus ir savo kūrybą pristatys pati autorė. ...

  • Miesto kariliono varpai skamba Lietuvai
    Miesto kariliono varpai skamba Lietuvai

    Klaipėdos kariliono festivalio varpai šiemet skamba 100-mečio jubiliejų švenčiančiai Lietuvai. Birželio 24-ąją aukštai ir plačiai sklindantys varpų garsai – tarsi gyva istorijos tąsa kvies prisiminti ir ateities kartoms pe...

  • Pajūryje liepsnos Joninių laužai
    Pajūryje liepsnos Joninių laužai

    Šiomis dienomis per pajūrį nuvilnys Joninių šventė, burianti didelius ir mažus drauge puoselėti gražią tradiciją, tapti jos dalimi. ...

  • Neringoje – skulptūros atidengimo iškilmės
    Neringoje – skulptūros atidengimo iškilmės

    Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo pustomas smėlio kopas žengiantį žmogų. ...

  • Vienintelį koncertą vasarą Dž. Butkutė surengs Klaipėdoje
    Vienintelį koncertą vasarą Dž. Butkutė surengs Klaipėdoje

    Viena populiariausių šalies atlikėjų Džordana Butkutė atvyksta į Klaipėdą, kurioje rugpjūčio 11 dieną surengs nepamirštamą šou. Didžiausiam šių metų koncertui po atviru dangumi dainininkė pasirinko netradicinę viet...

    3
  • Kultūros pieva „I Love Palanga“ pradeda septintąją vasarą
    Kultūros pieva „I Love Palanga“ pradeda septintąją vasarą

    Muzika iš Izraelio, „Kino pavasario“ rezidencija ir jubiliejinė „LRT Opus terasa“ – kultūros pieva „I love Palanga“ pradeda septintąją savo vasarą. ...

  • Joninių šventė – Dangės skvere
    Joninių šventė – Dangės skvere

    Birželio 22 d. 20 val. Dangės skvere prasidės Joninių šventė. Magišką vakarą pinsime vainikus, bursimės, skanausime žolininkių rinktomis arbatomis, žaisime žaidimus, važinėsime karieta, šokinėsime per laužą, mėgausimės t...

    1
Daugiau straipsnių