„Permainų muzika“: dabarties ir praeities sintezė

Jo pirmosios dalies programa, pasak Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, supažindins klaipėdiečius su garsaus džiazo pianisto ir kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino akademine kūryba bei išbandys retą atlikimo būdą, kai orkestrui grojant užrašytą kūrinį, pianistas laisvai improvizuoja. „Tai mums bus nauja ir įdomu“, – sakė jis. Koncerte muzikuos ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas.

Minėti solistai ir orkestras kartu atliks šiuolaikinės lietuvių muzikos klasiko Osvaldo Balakausko kūrinio „Pavasario psalmės“ versiją styginių orkestrui, perkusijai ir improvizuojančiam fortepijonui. Prieš kelerius metus sukurta pradinė kūrinio versija turi užrašytas fortepijono ir dvi pučiamųjų partijas. Autorius davė sutikimą klaipėdiečiams kūrinį atlikti be pučiamųjų ir su improvizuojančiu fortepijonu.

Beje, Klaipėda yra O.Balakausko jaunystės miestas. Čia jis gyveno kelerius metus, mokėsi dabartinėje S.Šimkaus konservatorijoje, pradėjo domėtis kompozicija ir net nusipelnė tuometinio mokyklos direktoriaus Juozo Karoso papeikimo „už per didelį džiazinės muzikos pamėgimą“. Šis anuomet „nusikaltimu“ laikytas pomėgis vėliau pripildė kompozitoriaus partitūras svinguojančios ritmikos ir akordikos elementų, buvo tarsi nuolatinio kūrybinės minties judėjimo ir atsinaujinimo variklis. Taip O.Balakausko kūryba įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje“ ir iki šiol daro įtaką jaunesnėms kompozitorių kartoms. 

Pirmoje koncerto dalyje dar nuskambės V.Ganelino „Impression of Jam“ styginių orkestrui ir Alfredo Schnittke’s Styginių kvartetas Nr. 3. Pastarasis autorius, pasak M.Bačkaus, „yra muzikinio koliažo meistras, kuris savo kūryboje gretino įvairiausią muzikinę stilistiką, naudojo kitų autorių kūrinių citatas“.

Po pertraukos V.Ganelinas ir A.Gotesmanas gyvai įgarsins nebylųjį Alfredo Hitchcocko filmą „Gyventojas: Londono rūko istorija“. Tai vienas sėkmingiausių ankstyvųjų žymaus britų režisieriaus darbų, pirmasis trilerio žanro pavyzdys kinematografijoje.

Gyvendamas Lietuvoje, V.Ganelinas kartu su „Ganelin trio“ savo originaliais pasirodymais buvo užkariavęs Europos ir JAV scenas. V.Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas – tai trys Lietuvos džiazo banginiai. Keista likimo banga atbloškė šiuos Rusijoje gimusius muzikantus į mūsų šalį, kur susivieniję į trio, jie išplukdė Lietuvos džiazą į tarptautinius vandenis. Jie turėjo didelę įtaka ateinančioms džiazo kartoms.

V.Ganelino kūrinių sąraše rasime operų, miuziklų, dainų, muzikos teatrui ir kinui. Jis sukūrė garsiąją „Velnio nuotaką“ – pirmąją lietuvišką roko operą, pagal kurią pastatytas filmas sulaukė ypatingo populiarumo. Beje, pats autorius, ją kurdamas vadino „ritmo opera“.

Gyvendamas Izraelyje V.Ganelinas toliau tęsia aktyvią koncertinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Jis kasmet atvyksta į Lietuvą, kur dalyvauja koncertuose kaip atlikėjas, kartais studentams veda meistriškumo pamokas. Viename interviu V.Ganelinas teigė, „garsų pasaulis – toks be galo turtingas... Svarbiausia – mokėti jį išgirsti!“

A.Gotesmanas yra vienas išradingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų, dažnai pasirodantis ir šiuolaikinės akademinės muzikos projektuose, bendradarbiaujantis su įvairių sričių menininkais.