Parodų rūmuose – J. Urbono alternatyvios realybės

  • Teksto dydis:

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose šiandien atidaroma iš Klaipėdos kilusio menininko Julijono Urbono objektų paroda „Alternatyvių realybių prototipai“. O šeštadienį autorius kviečia į paskaitą „Išplėstinis parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ gidas“. Jos metu jis pristatys parodą ir papasakos apie specifinę kūrybinę metodologiją, taikytą vienam ar kitam projektui.

Vienija tikrovės fantastika

J.Urbonas – menininkas tyrėjas, dizaino mokslininkas, inžinierius – savo veiklos įvairove ryškiai išsiskiria pasaulinėje meno ir dizaino erdvėje. Iš pirmo žvilgsnio tokia sričių samplaika gali gluminti, tačiau, pasak J.Urbono, visa tai vienija tikrovės fantastika. Tikrovių su skirtingomis – psichologinėmis, socialinėmis, mokslinėmis, technologinėmis – laiko ir erdvės sampratomis yra begalė, tad realybės modeliavimas reikalauja tarpdalykinių kompetencijų. Todėl menininko kūryboje jungiamos tokios sritys, kaip dizaino fikcija, spekuliatyvi inžinerija, socialinė fantastika, performatyvi architektūra, šokėjiška euristika, medicina, teatras, šokis.

Parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ pavadinimui autorius neatsitiktinai pasirinko daugiskaitą – ne tik dėl J.Urbono daugiadalykiškos veiklos pobūdžio, bet ir dėl teminės bei metodologinės įvairovės, būdingos kūrėjui formuojant alternatyvias realybes jau kone dešimtmetį. Štai, pavyzdžiui, vienas projektas orientuotas į skaičiavimo maniakus, t. y. nuo psichikos sutrikimo kenčiančius žmones, kurie viską aplink skaičiuoja; kitas jungia šokį, robotiką ir atrakcionus; dar kitas – apie sapnų režisūrą. Bokso pirštinės, skaičiuojančios smūgius, naminis žemės drebėjimo sukėlėjas, vėmimo lazdelės, atrakcionas-žudikas – tai tik keletas menininko fantastikos pavyzdžių.

Kūrybinių tyrimų kelialapis

Pastaruoju metu J.Urbono projektai remiasi jo atliekamais moksliniais tyrimais, kuriuose nagrinėjamos jutiminės gravitacinės patirtys, aptinkamos atrakcionuose, aukšto manevringumo lėktuvuose, akrobatikos srityje. Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti šių tyrimų rezultatus, kurių vienas – kone žymiausio J.Urbono kūrinio – „Eutanazijos kalnelių“ (2010) – maketas. Pirmą kartą Lietuvoje bus galima pamatyti savotišką šio projekto pusbrolio „Orgazmo karuselės“ (2015) sumažintą modelį. Taip pat pirmą kartą bus pristatoma projekto „Oro laikas“ (2016) – kinetinės skulptūros, į vidurius orientuotos architektūros, antigravitacinės mašinos ir atrakciono hibrido – bandomoji versija. Pastarasis projektas atstovaus Lietuvai Milano trienalėje šių metų balandžio mėnesį.

Daugelis parodos eksponatų tiesiogine žodžio prasme yra prototipai – nebaigti kūriniai, eskizai, maketai. Tai – savotiškas J.Urbono kūrybinių tyrimų kelialapis, iliustruojantis kompleksiškas temų ir sprendimų paieškas, kelius ir klystkelius. Pavyzdžiui, be ką tik pristatyto britų trumpametražio filmo „H Positive“, kuriame „Eutanazijos kalneliai“ atlieka pagrindinį vaidmenį, bus galima susipažinti su J.Urbono nerealizuotu scenarijumi.

Parodos atidarymas – 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) J.Urbono kūriniai bus eksponuojami iki kovo 20 d. KKKC Parodų rūmų darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. Ten pat vasario 20 d. 14 val. parodos autorius J.Urbonas skaitys paskaitą „Išplėstinis parodos „Alternatyvių realybių prototipai“ gidas“.

Vizitinė kortelė

J.Urbonas yra dizaineris, menininkas, tyrėjas, inžinierius, Vilniaus dailės akademijos prorektorius, Londono karališkojo meno koledžo doktorantas.

Savo kūryboje J.Urbonas jungia įvairias disciplinas, įgyvendina meno ir mokslo tyrimus, gilinasi į technologijų ir meno sąveiką.

Gimė 1981 m. Klaipėdoje, vaikystę praleido Klaipėdos pramogų parke, kurio direktorius buvo jo tėvas, o 2004 m. pats pradėjo vadovauti parkui. Jis susižavėjo, kaip pats sakė, atrakcionuose kūniškai patiriama „gravitacine estetika“, kuri ilgainiui tapo jo tyrinėjimų objektu.

J.Urbono kūryba yra įvertinta įvairiais prizais, tarp kurių – vienas prestižiškiausių apdovanojimų tarpdisciplininių menų srityje – „Prix Ars Electronica“ (2010).

Jo kūrinių yra įsigiję Karlsrūjės meno ir medijų centras (Vokietija) bei privatūs kolekcininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių