Palangai svarbias datas primins savaitę truksiantys renginiai

Palangiškiai rengiasi garsiai ir entuziastingai minėti ne tik kurortui, bet ir visai šaliai svarbią datą – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 20 d., taip pat – miesto vardo gimtadieniu vadinamą balandžio 5-ąją – dieną, kai 1253 m. Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Ta proga kurorte visą savaitę vyks kultūriniai renginiai, skirti vietos gyventojams ir svečiams.

Pėsčiųjų žygis

Jau šį šeštadienį startuos pirmasis renginys, skirtas paminėti Palangai svarbius įvykius – trečius metus iš eilės rengiamas tradicinis pėsčiųjų žygis pajūriu Palanga – Šventoji „Gintaro kelias 2014“.

Kasmet vis didesnio populiarumo sulaukiantis renginys yra skirtas bet kokio amžiaus dalyviams – startavę Jūratės ir Kastyčio skvere, nesivaržydami tarpusavyje žygeiviai paplūdimiu įveiks maždaug 14 kilometrų, o Šventojoje juos pasitiks vietos bendruomenės atstovai, muzikos kapela „Eldija“, atrakcija taps pasieniečių kinologų pasirodymas su šunimis, lauks kareiviška košė bei arbata.

„Šio renginio tikslas – ugdyti gyventojų patriotiškumą bei pilietiškumą, o kartu ir puoselėti kultūros ir istorines tradicijas. Kartu tai galimybė prasmingai ir turiningai praleisti laisvalaikį bendraminčių būryje“, – sakė viena iš žygio organizatorių, Palangos mero patarėja Karolina Kubeldzienė.

Palangiškių sueiga

Šventinės savaitės „Palangos dienos“ naujovė kurorto gyventojus ir svečius sukvies sekmadienį – Palangos pasididžiavimu tapusiame Kurhauze pirmą kartą bus rengiama Palangiškių sueiga.

„Į ją kurorto gyventojai susirinks ne pagal kvietimus – ateis kiekvienas, kuris nori pasidalinti savo idėjomis ir pozityviomis mintimis apie Palangą. Kiekvienam dalyviui bus duodama iki 5 minučių pasisakyti – iškelti tokią idėją, kurią įgyvendinus pagerėtų palangiškių ir kurorto svečių gyvenimas“, – kalbėjo sakė Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.

Palangiškių sueigos metu bus įteikta ir 30 miesto vėliavų kurorto švietimo bei kultūros įstaigų atstovams ir meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai šiemet vyksiančioje Dainų šventėje.

Tokia „Palangos vėliavos savaitė“, kurios metu miesto vėliavos būtų įteikiamos ne tik organizacijoms, bet ir miesto gyventojams, pasak N. Stasiulio, galėtų tapti tradicinė – ateityje Savivaldybės taryba galėtų numatyti miestui svarbias istorines ir kultūrines datas, kurių metu gyventojai būtų raginami iškelti Palangos miesto vėliavas.

Palangiškių sueigą užbaigs folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertas „Yra aukštas kalnas Biruta vadintas“.

A.Čepio kūrybinis palikimas

Kitą penktadienį, balandžio 4 d., kurorto gyventojai ir svečiai kviečiami į minėjimą, skirtą Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą ir pastato autoriaus architekto Albino Čepio 25-osioms mirties metinėms paminėti.

Šis renginys – palangiškio Vitaliaus Bernardo Litvaičio idėja. „Aš save laikau palangiškiu – šiame mieste gyvenu beveik 53 metus. Kai pirmą kartą pamačiau Palangą, ji mane apžavėjo. Nuo tada jaučiu, kad už tą žavesį visą gyvenimą Palangai esu skolingas. Todėl negaliu nieko neveikti, jei matau, kad galiu kažką prasminga padaryti“, – sakė V. B. Litvaitis.

„Kas pasirūpins architekto A. Čepio kūrybiniu palikimu?“ – tokią publikaciją yra parengęs ir vietos gyventojams spaudoje pristatęs V. B. Litvaitis. Aktyviam palangiškiui kilo mintis, kad paminėti šio architekto kūrybinį palikimą, tarp kurio – ir Palangos vasaros skaityklos suprojektavimas, galima ir nelaukiant, kad lėšų tam skirtų Savivaldybė ar M. Mažvydo biblioteka. „Pasitarę su kitais entuziastais, radome nebrangų būdą tai padaryti – laikinai informacija apie šį architektą bei jo darbus bus paskelbta Palangos vasaros skaityklos lange“, – sakė V. B. Litvaitis.

Paroda bibliotekoje

Balandžio 5 d., šeštadienį, Palangos viešosios bibliotekos abonentiniame skyriuje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.

„Tai bus prisilietimas prie istorijos gurkšnojant arbatą“, – intrigavo parodos iniciatorius bei autorius.

Šis renginys išskirtinis vien jau tuo, kad truks vos vieną dieną – balandžio 5 d. nuo 10 val. iki 16 val., tad atidėlioti apsilankymo parodoje tiesiog negalima.

Palangiškiams ir svečiams bus pristatoma kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės surinkta medžiaga, tarp jų – ir autentiški skulptūros „Laiminantis Kristus“ pėda ir pirštas, taip pat – su Palanga susiję dokumentai ir nuotraukos. Savotišką Atvirų durų dieną surengs ir istorikai bei kolekcininkai, kaupiantys medžiagą apie Palangą.

Parodą praturtins ir fotomenininko A. Sendrausko 2013 m. parengto parodų ciklo „Palanga fotografioje“ medžiaga, kurioje daugiausiai dėmesio bus skiriama mažiau matytoms nuotraukoms iš grafų Tiškevičių laikų. 

Mintis brendo seniai

Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas N. Stasiulis pripažino, jog mintis išskirtinai pažymėti Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos bei Palangos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines brendo jau seniai, o galutinį postūmį idėjai įgyvendinti davė aktyvūs vietos gyventojai.

„Iniciatyvų nestokojantis V. B. Litvaitis dar kartą iškėlė mintį, kad Palanga turi paminėti šią svarbią datą, prie šios idėjos prisidėjo Adas Sendrauskas, ne pirmus metus ta proga pėsčiųjų žygį kartu su Palangos kultūros centru organizuojanti K. Kubeldzienė, ir tai buvo galutinis postūmis, tarsi sniego gniūžtė, privertusi šią mintį „suktis“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Neabejojama, kad renginių ciklas „Palangos dienos“ taps kasmete tradicija.