Nuo vėjų burėse iki miražų

Pristatyta Salio Šemerio atsiminimų knyga „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“, kurią išleido Lietuvos jūrų muziejus. Joje tarsi atskleista visa epocha – panaudoti rašytojo įrašai nuo XIX amžiaus pabaigos iki paskutiniojo 1978 metais.

Poeto požiūris į jūrą

Vyresnės kartos klaipėdiečiai dar prisimena plataus požiūrio, įvairių sričių pokario mokytoją S. Šemerį. Istorikas Dainius Elertas poetą avangardistą, keturvėjininką, buriuotoją, mokytoją prisiminė sutikęs Klaipėdoje vaikščiojantį juodu ploščiu su skrybėle.

Jūrininkams, buriuotojams S. Šemerys artimas ne tik kaip poetas, bet ir kaip aistringas buriuotojas puikiai parašęs ko žmogus plaukia į jūrą.

„Aš į jūrą plaukiau, kad buriuojant laive užsimiršti save... Aš į jūrą plaukiau, kad išgirsčiau ryškiau įžūlius šiaurės vėjus netikėtai užėjus... Aš į jūrą plaukiau, kad matyčiau aiškiau ir kitokias žemes už gėlęs gražesnes... Aš į jūrą plaukiau, nes be galo geidžiau sustiprinti drąsą ir užgrūdinti dvasią...“, – skamba S. Šemerio žodžiai.

Apsigyventi Klaipėdoje jį ir suviliojo jūros romantika, kai apie buriavimą ėmė svajoti apie 1927 metus. Aktyviau buriuoto pradėjo 1934 metais, kai pats įsigijo jachtą „Gulbė“. Į Baltijos jūrą pirmą kartą išplaukė 1935 metais. Nusigavo į Švediją, Suomiją.

Atsiminimų mozaika

Imtis leisti Lietuvos jūrų muziejui S. Šemerio atsiminimų knygą buvusi tarsi pareiga.

„Pradėjome mąstyti, kad reikia pristatyti įdomius žmones, kurie buvo Klaipėdoje, paliko savo pėdsakus. Turėjome S. Šemerio atsiminimus. Laikyti juos saugyklose buvo ne visai teisinga. Todėl istorikai metė pajėgas, kad būtų parengta knyga“, – prisiminė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Knyga buvo konstruojama iš S. Šemerio prisiminimų, kurie buvo saugomi ne tik Lietuvos jūrų muziejuje, bet ir Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Muziejaus istorikas D. Elertas tapo jungiančiąja grandimi, kuri iš skirtingų atsiminimų mozaikų, užrašų, pastabų suformavo vieningą tekstą.

D. Elertas pripažino, kad dėlioti fragmentiškus S. Šemerio atsiminimus nebuvo lengva, nors pats jis buvo palikęs planus, kuriais vadovaudamasis rašė. Bet dažnai jis tuos planus pamesdavo. Netgi apie tuos pačius dalykus prabėgus dešimtmečiams rašė skirtingai.

„Pasirinkome tarsi rekonstrukcijos kelią. Atsižvelgdami į jo planą sudėti įvykius chronologine tvarka. Pabandėme ieškoti formos, kuri leistų skaitytojui skaityti kaip ištisinį tekstą. Knygoje siekėme išlaikyti kalbą, tarmę, netgi svetimybes“, – prisiminė D. Elertas.

Jį patį S. Šemerio atsiminimuose nustebino jo santykis su aplinka ir kasdienybe, parodyti žinomi žmonės su silpnybėmis, tarpukario ir pokario Klaipėda, nepagrąžintos sovietinės realijos, poeto jausmai istorijos lūžiuose, kurių jam teko išgyventi be gali daug. Tai ir karai, suirutės, valdžios sistemų pokyčiai – nuo smetoninės Lietuvos, kurios kūrimosi procese nebuvo aktyvus dalyvis iki stalininės Sovietų sąjungos.

Dar ne viskas išsemta

Klaipėdiečiams svarbu ir tai kiek knygoje yra jūros. Jog žinome, kad S. Šemerys buvo buriuotojas, turėjo jachtą. Pradžioje „Gulbę“, kurios pavadinimas jam nepatiko, nes asocijavosi su pelkių paukščiu. Vėliau buvo jachta „Tegul“. Kodėl toks jos pavadinimas – atsakymai yra knygoje.

Knygoje detaliai sudėliota istoriografija – kiek ir kokiomis aplinkybėmis poeto plaukta į jūrą, kada pareita iš jos. Detaliai parašyti plaukiojimai su visais pastebėjimais, nutikimais.

Yra netgi intriguojančių pastebėjimų, kaip „Miražas“.

„Tai buvo 1933 metais. Saulėtą vidudienį vaikštinėjau Melnragės paplūdimiu, žiūrėjau į vakarus. Staiga matau horizonte Gotlando salos kontūrus. Negalėjau atsistebėti. Prisiminiau. 1930 metais visą dieną plakėme išilgai jos 5 jūrmylių greičiu. Tas miražas Melnragėje buvo matyti apie valandą. Tokį reginį iš Baltijos pajūrio esu matęs tik tą viena vienintelį kartą“, – ir nesuprasi iš tiesų buvo miražas ar jis gimė tik S. Šemerio minčių kloduose.

„Tokių atsiminimų knygų kaip „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ Lietuvoje yra retenybė. S. Šemerys turėtų jaustis laimingas, nes viskas ką jis parašė yra publikuota“, – pastebėjo Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis.

1997 metais „Eldija“ išleido knygą „Salys Šemerys. Žmonės mano gyvenime: prisiminimai“. 2008 metais S. Šemerio atsiminimus išleido Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka. 2016 metais išleista knyga „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“.

Ar jau viskas išsemta apie S. Šemerį? Istorikas D. Elertas mano, kad ne. Anot jo, plačiau galėtų būti atskleistas S. Šemerio buriavimo pasaulis, įdomūs yra jo žmonos prisiminimai, galima būtų žvilgtelėti į Sovietų sąjungos saugumo (KGB) archyvus, kur S. Šemeriui buvo užvesta byla, įdomūs galėtų būti ir jo laiškai Lietuvoje žinomiems žmonėms, tarp kurių ir poetas, prozininkas Antanas Venclova.

Tai tarsi naujos temos būsimiems tyrinėjimams apie netradicinio požiūrio žmogų, Klaipėdoje gyvenusį S. Šemerį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
Įdomiai atrodo.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Klaipėdoje liepsnos tango aistros
    Klaipėdoje liepsnos tango aistros

    Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...

  • Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
    Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas

    Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...

    1
  • Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
    Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai

    Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...

  • „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei
    „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei

    Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...

    3
  • Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
    Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje

    Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...

  • Kare – laikantis Dievo įsakymo?
    Kare – laikantis Dievo įsakymo?

    Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...

  • Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
    Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe

    Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...

  • Sakurų parke – koncerto repeticija
    Sakurų parke – koncerto repeticija

    Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...

    2
  • Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus
    Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus

    Rytoj Baroti galerijoje bus atidaryta kelių knygų autoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda. Dailininko darbus inspiravo įvairiausi tekstai. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai paremti realiais ...

  • Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato  „Džiazo miestą“
    Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato „Džiazo miestą“

    Balandžio 17 d., Klaipėdos koncertų salėje, festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas pristatys intriguojančią muzikinę programą, kurioje susipins d...

    1
Daugiau straipsnių