- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Adomas Stančikas lietuviško kino mėgėjams žinomas kaip Emilio Vėlyvio, Algimanto Puipos ir kitų kūrėjų tamsusis personažas. Tačiau šiemet psichopato, prievartautojo ir gatvės "urlagano" amplua dviejų vaikų tėtis iškeitė į STT agento, kurį vaidins po mėnesio pasirodysiančioje juostoje "Zero III". Užribio žmonės A.Stančikui nėra svetimi dar ir todėl, kad ne vienus metus jis dirba nakvynės namuose. Kaip vaizdžiai savo veiklą apibūdino pašnekovas, stengiasi į benamių gyvenimą įnešti truputį šviesos.
"Net nereikia vaidinti"
– Kokie vėjai jus atpūtė į uostamiestį?
– Mokslai. Klaipėdos universitete baigiau režisūrą, taip ir likau čia. Pradėjau kaip teatro režisierius, darbavausi su neprofesionaliais aktoriais-mėgėjais, o baigęs studijas pats pradėjau vaidinti.
– Vadinasi, aktorystės mokėtės filmavimo aikštelėje?
– Studijų metais irgi teko vaidinti, turėjau įvairių vaidmenų – nuo komiškų iki tragiškų. Esu įvairiapusiškas. Dabar mano įkūnijami personažai teigiamesni. Tenka pripažinti, po to, kai E.Vėlyvis padarė mane blogiuku, kiti amplua prigyja sunkiau. Filmuose "Matvaju", "Mazgas", "Zero", "Nuodėmės užkalbėjimas" nekeičiau savo statuso – buvau niekšelis. Šiaip gyvenime esu visai linksmo būdo. Kartais gatvėje sutikti žmonės bando tapatinti mane su filmų herojais, bet tai daryti būtų neteisinga. Svarbiausia, kad tie vaidmenys netaptų tikrais realybėje.
– Jums nesvetimas darbas ir socialinėje sferoje.
– Vedu muzikinius užsiėmimus neįgaliesiems Klaipėdos socialinių paslaugų centre "Danė". Taip pat keletą metų dirbu Klaipėdos nakvynės namuose. Tad tame rajone, kur įsikūrusi įstaiga, priešų neturiu. Kalbant rimtai, manau, kad kiekvienas žmogus yra savo likimo kalvis ir kažkam toje kalvėje tenka mažiau džiaugsmo. Jų istorijos – iš esmės vienodos – alkoholis, kalėjimas... Kiekvienas tai bando išgyventi savaip. Žodžiu, stigmatizuojami personažai mane lydi visur. Net nereikia vaidinti. Tik mano pozicija nėra griežta, aš neužsiimu didaktika ir nesistengiu nieko auklėti. Priimu tuos žmones ir stengiuosi į jų kasdienybę įnešti šiek tiek šviesos, džiaugsmo. Daug juokaujame. Kitaip ir neišeina.
Ne "pieška", o generolas
– Ar tiesa, kad groti gitara išmokote savarankiškai?
– Iš tikrųjų tai Radviliškio muzikos mokykloje mokiausi groti birbyne. Kiek ten grojome, kiek ledus valgėme, bet papūsti iki šiol mėgstu. Skambesys – labai gražus, jei vis dar turėčiau šį instrumentą, gročiau dažniau. O groti gitara norėjau nuo pat mažens: stovėdavau su rakete prieš veidrodį užsileidęs Bon Jovi arba "Roxette" ir būdavo labai gerai – maniau, kad esu rimtas muzikantas. Vėliau, kai tėvas nupirko gitarą, muzikos mokyklos jau nereikėjo. Jei nori groti ir turi klausą, užtenka instrumento ir įdirbio. Internetas pilnas tekstų, dainų, natų, tik spėk rinktis. Dar paauglystėje mane kaip skaitovą atrado lietuvių kalbos mokytoja Genovaitė Bagdonienė. Baigęs mokyklą bandžiau stoti į Vilnių, bet Jonas Vaitkus greitai apkarpė sparnus. Nusileidau ant žemės. Tiesą sakant, dabar pajūris man patinka labiau nei sostinė, kur per didelis šaršalynas. Visai teisingai kartą pasakė Eimuntas Nekrošius. Gal geriau būti generolu mažame mieste nei "pieška" didžiajam. Nelaikau savęs paprastu artistu, esu sau išsikėlęs gana aukštą kartelę. Tačiau nusileisti irgi sugebu.
– Kaip pradėjote dirbti su E.Vėlyviu?
– Sena istorija. Praėjo beveik vienuolika metų, kai pasirodė pirmasis "Zero". Šiemet buvo filmuojama trečioji šio filmo dalis. Teko "pasimakaluoti" keliuose epizoduose. Susipažinome labai paprastai. Po studijų buvau nuklydęs į Vilnių. Pabuvęs ten keletą dienų ir nieko gero nenuveikęs jau ruošiausi važiuoti atgal į Klaipėdą. Kad laikas nebūtų praleistas veltui, užėjau į Muzikos ir teatro akademiją paieškoti informacijos apie magistrantūros studijas. Nieko neradau apie magistrantūrą, bet pamačiau tokį mažytį skelbimą, kad ieškomi aktoriai naujam lietuviškam filmui. Nedelsdamas paskambinau nurodytu numeriu. Atsiliepė E.Vėlyvis ir jau tą pačią dieną susitikome. Jam mano veidas pasirodė tinkamas, tad filmavimasis tapo realiomis studijomis. Pamačiau visą kino virtuvę, susipažinau su užkulisiais. Vėliau teko vaidinti ir užsienio kūrėjų filmuose. Nebesu naujokas šioje srityje.
– Jūsų vaidmenys – išties baisūs. Buvote gatvės "urlaganu", "forsu", "mafuku", žudiku... Į kurį įsijausti buvo sudėtingiausia?
– Nemenkas iššūkis teko juostoje "Matvaju", kur vaidinau lavonų prievartautoją. Švelniai tariant, reikėjo "perlipti per save" ir viską permąstyti. Bet įsijauti į personažą, tiesiog imi ir padarai. O kodėl gi ne? Taip pat Baltarusijoje, vieno Maskvos režisieriaus seriale vaidinau vokiečių majorą Antrojo pasaulinio karo metais. Sudėtingiausia buvo nieko bendra neturint su vokiečių kalba prašnekti vokiškai. Gal ir nepavyko visiškai atsiskleisti, bet patirtis įdomi. Renkant aktorius "Nuodėmės užkalbėjimui" A.Puipa, pamatęs "Matvaju", iš karto pasakė – būsi prievartautojas. Kine mane traukia visokie psichopatai. Veidas gal mano toks. Matyt, turiu maniako akis.
– Kaip sekėsi filmuotis "Zero III"? Šį kartą kliuvo kitoks vaidmuo?
– Buvo smagu vėl susitikti su ta pačia, kaip ir prieš dešimtį metų, komanda, pažiūrėti, kaip ji užaugo ir ar pats patobulėjau. Supratau, kad jau buvau pasiilgęs to jausmo. Sausio pabaigoje planuojama oficiali premjera. Filme epizodiškai pasirodau kaip pareigūnas – STT agentas. Pirmą kartą atsidūriau kitoje barikados pusėje. Darbo daug nebuvo. Kaip yra sakoma, kinas – laukimo menas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...
-
Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus
Rytoj Baroti galerijoje bus atidaryta kelių knygų autoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda. Dailininko darbus inspiravo įvairiausi tekstai. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai paremti realiais ...
-
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato „Džiazo miestą“1
Balandžio 17 d., Klaipėdos koncertų salėje, festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas pristatys intriguojančią muzikinę programą, kurioje susipins d...
-
Klaipėdos teatralams tęsiasi apdovanojimų metas: bus įteikta tradicinė „Mūzos“ nominacija
Praėjęs kovas Klaipėdos teatralams buvo ypač dosnus reikšmingų įvertinimų. Vien Kultūros ministerijos teikiamų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose klaipėdiečiai ar uostamiestyje sukurti darbai tapo laureatais net še...
-
„Sapnai ir kaktusai“ skleisis naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“1
Balandžio 27 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro didžiojoje salėje „Jūra“ išvysime „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausiam šalies baleto artistui Yan Malaki atneš...