Meno terapijos spektaklis „NenuGALĖTIeji“ – tikri išgyventų istorijų pasakojimai

„NenuGALĖTIeji“ – ne pjesė, o tikri išgyventų istorijų pasakojimai. Juose pilna meilės, neapykantos, svajonių, praradimų bei vilties šauksmo. Visko, kas labai artima ir suprantama kiekvienam žmogui. 

Meno terapijos užduotis – išlaisvinti žmogų nuo neigiamų patirčių, padėti jam išsivalyti nuo pykčio, kaltinimų, transformuoti negatyvius prisiminimus. Terapijos metu žmogus iš labai arti pamato savo baimes, kurios supintos su džiaugsmu bei viltimi. Šios spektaklio tikslas – padėti žmogui paleisti baimes, atleisti sau ir pakeisti savo mintis. Iš naujo suvokti gyvenimo vertybes, padėti atsisveikinti su praeitimi ir skatinti žmogų gyventi čia ir dabar, tarsi iš naujo sukuriant naująjį AŠ.

Spektaklio žiūrovas tapatina save su tuo, ką mato bei patiria renginio metu. Tapatinasi net ir tas žiūrovas, kuris neserga sunkia liga ar savo aplinkoje neturi onkologinių ligonių, nes visi šie išgyvenimai – bendražmogiški. Tikros, atviros ir jautrios istorijos kuria ypatingą atmosferą, iš scenos sklinda nepaprasta energetika. Kiekvienas iš istorijų pasiima tai, kas jį jaudina tuo metu. Dažnai žiūrovas sutapatina savo patirtis su scenoje aktorių išreikštais emocingais išgyvenimais.

Spektaklio režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė, ne vienerius metus dirbanti su sergančiais žmonėmis pagal šveicarų sukurtą teatro terapijos modelį, kurdama „Išgyvenimų teatrą“, priėmė spektaklio iniciatoriaus Virginijaus Šaulio pasiūlymą / kvietimą pritaikyti tuos pačius principus šiai teatro scenai. Spektaklyje jautriai supinti meno terapijos principai su penkių suaugusių ir dviejų vaikų onkologinių pacientų bei artimųjų išgyvenimais. Visa tai scenoje perteikia nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai Ugnė Žirgulė ir Ridas Žirgulis. Jaunosios, dar augančios aktorių kartos atstovė Nika Šilova, Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai, baleto virtuozai Gintaras Visockis, Ana Buchovskaja-Zamulskienė per šokį prisiliečia prie spektaklio temos. Spektaklio choreografo Gintaro Visockio šokio kalba, šviesos bei muzikos viražais jautriai ir labai giliai atspindi emocijas, kurios liejasi pasakojant sergančiųjų istorijas. 

Neįprasta terapijos ir scenos meno išraiškų sinteze siekiama ne nustebinti žiūrovą režisūriniais sprendimais, bet sukurti ypatingą nuotaiką, akimirkas ir būsenas, gydančias vidinius skaudulius. Ar tai būtų onkologinės ligos sukeltas fizinis skausmas, ar dvasinis sielvartas, ar tam tikra netektis. Galimybė pažvelgti per kito žmogaus skausmo ir iš jo išsilaisvinimo prizmę pripildo žiūrovo vidų šviesos. Tuomet imame žiūrėti į savo gyvenimą ir įprastas kasdienines veiklas kur kas jautriau ir prasmingiau nei bet kada ankščiau, prisimename amžinąsias vertybes bei gyvenimo akimirkų laikinumą.

Renginio tikslas – pasiekti ir sužadinti kiekvieną, kad išdrįstų pažvelgti į save per aktoriaus prizmę ir atpažinti savo daromas klaidas, o gal ir keistis.

Kodėl šis spektaklis – PREMJERA? – todėl, kad atnaujintas spektaklio siužete įkalkuliuota ir vaiko, sergančio vėžiu istorijos epizodai, vaiko tėvų išgyvenimai ir viltys.... tai drąsu ir neapsakomai empatiška.