Kretingos miškų keliais – 30 kilometrų už laisvę

  • Teksto dydis:

Šeštadienio rytą prie Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos susirinko per 70 Laisvės kovų pažinimo „Už laisvę“ žygeivių.

Žygio organizatorė, vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė-Tamašaukė žygeiviams papasakojo, kaip kilo idėja organizuoti šį žygį ir kodėl orientuojamasi į laisvės kovas.

„Minint Lietuvos šimtmetį nusprendėme pakviesti visus į išskirtinį, patriotiškumą skatinantį laisvės kovų pažinimo žygį „Už laisvę“. Tai viena iš projekto „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“ veiklų“ – kalbėjo projekto vadovė B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

Taip pat žygeiviai sužinojo, kokį pažangų laisvės kovų maršrutą rengia bibliotekos kolektyvas. Šiuo metu yra rengiamas laisvės kovų pažinimo maršrutas, kuris suteiks galimybę nuskaičius QR kodą išvysti Kretingos kraštotyrininko pasakojimą apie būtent tą vietą, kurioje jis yra.

Po projekto pristatymo žodis buvo suteiktas žygio vedliui, kraštotyrininkui Aurimui Rapaliui. Pristatęs žygio maršrutą vedlys visiems palinkėjo pasisemti stiprybės ir prisiminti, kokia didelė buvo partizanų auka, kad taptume stipriais lietuviais.

Trumpam stabtelėję ties Aukštkalvių mišku žygeiviai išgirdo pasakojimą apie Kardo rinktinės partizanų dislokacijos vietas bei kurioje vietoje stovi paminklas 1947 m. kautynėse su MGB žuvusiems partizanams atminti. Kraštotyrininkas A. Rapalis pasidalino ne tik istorinėmis žiniomis apie partizanų gyvenimą, bet ir parodė nuotraukas, kuriose jie užfiksuoti.

Tęsdami žygį Aukštkalvių mišku ir braudamiesi pro medžių tankumyną, žygeiviai pasiekė vietą, kurioje ilgai slapstėsi Kardo rinktinės Kretingos kuopos partizanai Augustinas Kiesas-Jūra ir Juozas Zubernis-Ukmergis.

Toliau žygiuojant miško gilumos link, keliautojai susipažino ir su TV laidos „Praeities žvalgas“ vedėju Šarūnu Jasiukevičiumi. Keliautojas papasakojo, kaip išgyventi pirmąsias 72 val., jei prasidėtų karas. Pasak keliautojo, tam reikalingas peilis, palapinsiaustė, kirvukas, virvė ir vaistinėlė.

Žygeiviai taip pat išgirdo daug naudingos informacijos, kaip susiplanuoti maršrutą keliaujant vienam ar su šeima, įvertinti savo fizines galimybes ir kokie būtini daiktai žygyje. Įdomiausia buvo pamatyti, kaip atrodo žygeivio kuprinė, kurioje telpa daugiau negu 30 būtinų daiktų.

Diskusijai pasibaigus, žingsniuojant Vaineikių miško link, žygeiviai sužinojo, kodėl šis miškas laikomas Kardo rinktinės partizanų respublika. Vaineikių miško glūdumoje, sustojime ties Kardo rinktinės štabo žūties vieta, žygio dalyviai klausėsi partizanų karo klubo „Partizanas“ partizanų rekonstruktorių Ramūno ir Liutauro Svireckų pasakojimų ir diskutavo, kuo ypatingi buvo šioje vietovėje besislapstantys partizanai. Suvalkijos partizanus atstovaujantys partizanų karo klubo nariai parodė ginklus, tipinę partizanų aprangą ir papasakojo daug įdomios informacijos apie partizanų gyvenimą.

Ne kiekvieną dieną įveikiam 25 km. Kojoms teko nemenkas išbandymas, bet kareiviška košė viską atpirko.

Pasiekę žygio finišą – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų –  paragavę kareiviškos košės, žygeiviai buvo pakviesti dalyvauti ekskursijoje po muziejaus teritoriją.

Vakarą dalyviai užbaigė žiūrėdami komiko Olego Šurajevo filmą „Grąžinti nepriklausomybę“. Filmo peržiūroje taip pat dalyvavo vietiniai gyventojai ir kiti šio naujo filmo gerbėjai.

Žygeivių įspūdžiai:

Žygio vedlys, kraštotyrininkas A. Rapalis:

„Žygio maršrutas – visapusiškas: buvo ir kaimų žvyrkelių, ir miškų keliukų, ir miško paklotės. Čia nebuvo monotoniško ėjimo, tuo labiau, kad prie partizanų žūties vietų, bunkerių įdubų nepasirinksi geresnio kelio, tiesiog reikia tas vietas pasiekti ir kartais braunantis per krūmynus, upelius ir t. t.“.

Žygio savanorė Vitalija Razmaitė:

„Žygyje patiko tai, jog viskas vyko sklandžiai ir nebuvo jokių nesklandumų, maršrutas buvo sudėliotas įdomiai, nebuvo nuobodu žygiuoti. Didžiausias iššūkis – save motyvuoti, nesustoti ir keliauti mišku, nes po lietaus  buvo visur šlapia ir drėgna“.

Žygio dalyvė Viktorija Petrutytė:

„Buvo įdomu žygiuoti, nes nežinojome tikslaus maršruto. Patiko ir keliu eiti, ir ieškoti, kur koją pastatyti einant mišku. Ne kiekvieną dieną įveikiam 25 km: kojoms teko nemenkas išbandymas, bet kareiviška košė viską atpirko“.

Žygio dalyvė Toma Montrimienė:

„Viskas buvo puiku. Dalyvaučiau dar kartą. Labiausiai patiko susitikimas su karo istorijos klubo „Partizanas“ partizanais rekonstruktoriais, buvo įdomu klausyti jų pasakojimų. Kitą kartą dar norėtųsi nukeliauti į patį Vaineikių kaimą, išgirsti dar daugiau istorijų“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

uz laisve

uz laisve portretas
as saindien ryte prabegau 5km ir padariau 8 prisitraukimus uz laisve

Nl

Nl portretas
Nežinau, bet pas mus tokie "kovotojai" banditais buvo vadinami. Nesu kepenio šalininkas, bet mano tėvai, seneliai pasakojo apie miškinių žiaurumą, kiek žmonių buvo apiplėšta, žiauriai nužudyta. Dieną kaimus siaubdavo stribai - naktį miškiniai. Gal, šlovinant kažką, laikas atversti gyvosios istorijos puslapius. Kaimuose dar likę vyresnės kartos atstovai, buvę įvykių liudininkais. Geriau tokie mūsų laikų veltėdžiai, kurie neturi ką veikti, kaip dauguma komentatorių sako, eitų prie Seimo.

Aras

Aras portretas
Gal geriau žygiutumėt prie seimo, reikalauti kad baigtusi TAUTOS skurdinimas, o ar žino tie sotūs ponuliai kiek LIETUVOS ŽMONIŲ gyvsna žemiau skurdo ribos...
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių