Klavesino fiestoje – keturi solistai ir keturi instrumentai

  • Teksto dydis:

„Klavesino fiesta“ intriguoja kitą savaitę Klaipėdos koncertų salėje susirinkti ne tik miesto, bet ir visos šalies melomanus.

Du J. S. Bacho koncertai

Tai bus jau septintoji fiesta, kurios tradiciją 2016 m. sausį pradėjo Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) meno vadovas Mindaugas Bačkus. „Klavesino fiesta“ į uostamiestį sukvies garsius šalies ir užsienio klavesinininkus. Tai Goska Isphording (Lenkija), Reinutas Teppas (Estija), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė ir Vilimas Norkūnas (Lietuva).

„Klavesino fiesta“ pagerbs Renesanso ir Baroko epochose klestėjusį klavišinį muzikos instrumentą, kuriuo Lietuvoje grojama nuo XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų rūmų orkestruose dirbo klavesino atlikėjai iš užsienio. Manoma, kad vienas pirmųjų klavesinus laisvalaikiu gamino poetas ir kunigas Kristijonas Donelaitis.

Klavesinas tradiciškai įeina į senosios muzikos ansamblio ar barokinio orkestro sudėtį, jam sukurta daug kūrinių, pradedant soliniais ir baigiant koncertais su nedidelės sudėties orkestrais. Vienas pirmųjų tokių koncertų autorių buvo Johannas Sebastianas Bachas. „Klavesino fiesta“ įgarsins net dvi baroko genijaus partitūras, kurios simboliškai įrėmins visą koncertą. Pradžioje suskambės J. S. Bacho „Brandenburgo koncertas“ Nr. 5. Jo solo partijas gros dažnai su KKO muzikuojantys atlikėjai – iš Talino atvyksiantis klavesinininkas R. Teppas ir vilnietis fleitininkas Vytautas Sriubikis.

J. Haydno ir A. Schnitthe’s opusai

Klasicizmo epochai atstovaus Josepho Haydno Koncertas Nr. 11 D-dur, originaliai sukurtas klavesinui arba fortepijonui. Jo solo partiją skambins vilnietis V. Norkūnas, Klaipėdoje pasirodantis ne tik klavesinininko, vargonininko, bet ir choro dirigento ar net solisto dainininko amplua.

XX a. įvykęs klavesino muzikos atgimimas inspiravo naujų kūrinių atsiradimą. Tarp jų buvo ir Alfredo Schnitthe’s Concerto grosso Nr. 1 dviem smuikams, klavesinui, preparuotam fortepijonui ir styginiams. Abiem klavišiniais instrumentais gros V. Eidukaitytė-Storastienė, dažnai Klaipėdos koncertų salėje koncertuojanti kaip Lietuvos kamerinio orkestro klavesinininkė. Šio kūrinio solo partijas taip pat grieš smuikininkės Ingrida Rupaitė-Petrikienė, kuri yra Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisterė, bei Rūta Lipinaitytė.

J. Janulytės „Vėjo arfa“

Meninių paradoksų nevengianti žymi šių dienų klavesinininkė G. Isphording specializuojasi atlikdama šiuolaikinę muziką. Pirmąkart Klaipėdoje koncertuosianti atlikėja kartu su orkestru interpretuos XXI a. kūdikį – Justės Janulytės kūrinį „Vėjo arfa“. „Mano kūrinys yra ne instrumento, o paties gamtos fenomeno muzikinė išraiška. Klavesinas beveik

nerezonuoja, tad rezonansas išgaunamas styginiais instrumentais. Pamažu jis atsiskiria nuo garso šaltinio, tampa savarankiškas ir, pasiekęs aukščiausių tonų, galiausiai vėl į jį sugrįžta“, – sakė kompozitorė J. Janulytė, už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.

„Klavesino fiestos“ pabaigoje visi keturi solistai G. Isphording, R. Teppas, V. Eidukaitytė-Storastienė ir V. Norkūnas su KKO atliks J. S. Bacho Koncertą keturiems klavesinams ir orkestrui. Jo metu scenoje puikuosis net keturi gražuoliai instrumentai. Naujasis Klaipėdos koncertų salės klavesinas sulauks pastiprinimo – specialiai šiai programai bus atgabenti trys instrumentai iš Vilniaus. Tai bus tikrai įspūdinga. Koncertas vyks kovo 28 d. 18.30 val. Diriguos ilgametis KKO bičiulis Tomas Ambrozaiti



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių