Klaipėdos muzikos pavasaris kviečia įkvėpti gyvybės iš klasikos šedevrų

  • Teksto dydis:

Ar laukiate pavasario? Ar jūsų kalendoriuose jau suplanuotos kovo 29–balandžio 27 dienos? Pasižymėkite, kad tuo metu ateis jis – Klaipėdos muzikos pavasaris. Visi septyni didingi 43-iojo festivalio renginiai švartuosis Klaipėdos koncertų salėje – didžiausiame pajūrio klasikinės muzikos uoste.

Programos savitumai

Ekspresyvi ir galinga garsų jūra išsilies solistų virtuozų pasažuose, kerės net keturių simfoninių, taip pat kamerinių orkestrų bei choro koncertuose. Anot Klaipėdos koncertų salės direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai, kompozitorės Loretos Narvilaitės, sudariusios festivalio programą, jos savitumas – dėmesys Baltijos valstybėms, šiemet mininčioms nepriklausomybės 100-metį: skambės žymiausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų muzika, koncertuos garsiausi atlikėjai. Italijos muzikinei kultūrai atstovausiantis iškilus solistas muzikuos kartu su reprezentaciniu Klaipėdos orkestru, o talentingai lietuvaitei solistei akompanuos žymus Lenkijos orkestras. Vertingi kultūrų dialogai intriguos klausytis jų ir atrasti dar nepatirtas meno galias. Kitas svarbus programos aspektas – dėmesys violončelei, kurios solo partijos skambės festivalio atidarymo ir uždarymo koncertuose. Klaipėda nuo pernai pamažu tampa tikra violončelės sostine.

Festivalis kviečia pasitikti pavasarį su muzika, įkvėpti gyvybės iš klasikos šedevrų ir atgimti kartu su atbundančia gamta.

Baltijos giesmė

Klasikinės muzikos šventę kovo 29-ąją pradės Baltijos valstybių nepriklausomybės 100-mečiui dedikuotas koncertas „Baltijos giesmė“, kuriame skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai, interpretuojami trijų Baltijos šalių atlikėjų.

Vienijanti gija bus Klaipėdos kamerinis orkestras, kurio meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus  ir jo kolega Glebas Pyšniakas grieš solo partijas Arvydo Malcio kūrinyje „Concerto grosso“. Puikus latvių pianistas ir kompozitorius Vestardas Šimkus, turintis ir lietuviškų šaknų, su klaipėdiečių orkestru gros savo Fortepijoninį koncertą. O atliekant žymiausio Estijos kompozitoriaus, šalies muzikos simboliu tapusio Arvo Parto kūrinį „Te Deum“, prie orkestro prisijungs ir Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Visą baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas.

Kuriame Lietuvai

Balandžio 6-ąją festivalis pakvies į Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtą koncertą „Kuriame Lietuvai“. Jame muzikuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kurio įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Donatas Katkus pernai kolektyvo lyderio postą perleido jaunesniam kolegai Modestui Barkauskui. Šis netrukus dar kartą įrodė savo profesionalumą ir pateisino pasitikėjimą: laimėjo „Bronzinę batutą“ – prestižinio G.Fitelbergo dirigentų konkurso Lenkijoje apdovanojimą.

Ant M.Barkausko ir vilniečių orkestro pultų šįkart bus tik lietuvių autorių kūriniai. Kolektyvas jau daug metų yra pelnytai giriamas už pagarbų dėmesį tautiečių kūrybai. Juk muzika gyvena tik tada, kai ji skamba.

Programa „Kuriame Lietuvai“ pristatys plačią retrospektyvą, pradedant dabarties lietuvių muzikos klasiko, pernai 80-metį paminėjusio kompozitoriaus, pedagogo Osvaldo Balakausko ir baigiant kompozicijos studijas Didžiojoje Britanijoje pradėsiančio Ryčio Juškaičio kūriniu. Efektingus Ramintos Šerkšnytės ir Gintaro Sodeikos opusus su orkestru gros Liudas Mockūnas, saksofonininkas ir kompozitorius, kurio vardas, pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, „garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą“. Skambės ir jauniausios kartos kūrėjo Dominyko Digimo muzika, susižėrusi net tris apdovanojimus 2017 m. geriausio lietuvių kompozitoriaus kūrinio rinkimuose. Patyręs profesionalų ansamblis fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras taip pat atliks L.Narvilaitės kompoziciją, kurioje „nuolat pulsuojanti, besiveržianti į priekį ir aukštį garsų tėkmė sklaido debesis virš industrinio liūdesio miesto...“

Itališkas desertas

Festivalis klausytojus balandžio 11-ąją vilios gardžiu „Itališku desertu“. Nuo sniegu padegtų Alpių viršukalnių iki saulėtų smėlio paplūdimių prie Adrijos jūros besitęsianti šalis garsėja ne tik savo virtuve, mada, dizainu, architektūra, bet ir aukšta muzikine  kultūra. Tos kultūros atstovas, smuikininkas Domenico Nordio atvyks lietuvius sužavėti savo meistriškumu ir uždegti pietietišku temperamentu tiek klausytojus, tiek koncertinės scenos partnerius – Klaipėdos kamerinio orkestro narius.

Venecijoje gimęs atlikėjas nuo mažų dienų buvo vadinamas vunderkindu. Prestižiškiausiose pasaulio salėse su žymiausiais orkestrais ir dirigentais koncertuojantis smuikininkas 1988 m. laimėjo „Eurovizijos” jaunųjų atlikėjų konkurso didįjį prizą, atvėrusį jam vartus į visą pasaulį. Smuikininkas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su garsiąja „Sony Classical“, kuri leidžia visus jo įrašus.

D.Nordio ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte skambės tik itališka muzika – nuo puošniosios Antonio Vivaldi, virtuozinės Niccolo Paganini iki žinomo kino filmų garso takelių autoriaus Nino Rotos kūrinių.

Šiaurės pašvaistė

Latvija yra artimiausia Lietuvos kaimynė, su kuria turime daug bendrų praeities patirčių, dabarties interesų ir ateities tikslų. Jos nepriklausomybės jubiliejui bus skirtas festivalio koncertas „Šiaurės pašvaistė“, kuriame balandžio 13-ąją pasirodys savo šalį užsienyje dažnai reprezentuojantys kolektyvai – Liepojos simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Latvija“. Klaipėdos koncertų salė jau kelerius metus artimai bendradarbiauja su Liepojos simfoniniu orkestru, keičiasi koncertinėmis programomis. Įspūdinga, kad šio kolektyvo veikla prasidėjo 1883 m., tai – ilgiausiai savo istorijos knygą rašantis orkestras Baltijos šalyse, nuo praėjusio rudens jam vadovauja dirigentas Gintaras Rinkevičius.

„Latvijos“ choras Klaipėdos koncertų salėje dainuos pirmąsyk. Jis yra vienas ryškiausių švyturių Latvijos koncertinėje panoramoje, skleidžiantis aukštos jos chorinės kultūros šviesą po visą pasaulį. Tai didžiausias profesionalus chorinis kolektyvas Baltijos šalyse, pernai paminėjęs 75-ąsias veiklos metines.

Latviškąją programą diriguos vienas pagrindinių šalies dirigentų, „Latvijos“ choro meno vadovas Maris Sirmais. Jis net 11 kartų buvo pagerbtas Didžiuoju Latvijos muzikos apdovanojimu.

Koncerte skambės du stambios formos  opusai – Imanto Kalninio  Simfonija Nr. 7 bei Eriko Ešenvaldo  „Šiaurės pašvaistė“. Pastarajame kūrinyje chorui, simfoniniam orkestrui ir multimedijai nagrinėjamas optinis šiaurės pašvaistės fenomenas, kuriama jos garsinė vizija.

Muzikos grožis ir galia

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo G.Rinkevičiaus, kitąmet minės 30-metį. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Ne veltui pradžioje kolektyvas vadinosi Jaunimo simfoniniu orkestru – jauna valstybė, jauni orkestrantai, jaunas dirigentas ir didelės ateities viltys. Nors po trejų metų jam buvo suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, kolektyvas iki dabar tęsia jaunatviškas tradicijas.

Koncerte „Muzikos grožis ir galia“ jis balandžio 18-ąją pasirodys su talentingomis jaunosios kartos solistėmis Milda Tūbelyte (mecosopranas) bei Joana Daunytė (arfa). Abi jos žavi ne tik grožiu, muzikalumu, bet ir ypatingu darbštumu. Vokietijoje reziduojanti M.Tūbelyte per pastaruosius penkerius metus parengė net 28 vaidmenis 24-iose operose Braunšveigo, Erfurto, Karlsrūhės, Oldenburgo ir Kylio teatruose. J.Daunytė yra daugybės muzikos festivalių dalyvė, nuolat muzikuoja kamerinėse programose, groja įvairių šalies orkestrų sudėtyje.

Kūrinių arfai ir simfoniniam orkestrui nėra gausu, tad publikai turėtų būti įdomu išgirsti argentiniečių kompozitoriaus Alberto Ginasteros Koncertą arfai ir orkestrui, išsiskiriantį autentiškais šokio ritmais. Pirmoje renginio dalyje dar skambės arijos iš Wolfgango Amadeuso Mozarto, Charleso Gounod, Juleso Massenet operų, o antrojoje klausytojai pasiners į romantinės Antono Brucknerio IV simfonijos gelmę.

Varšuvos simfonija

Ilgamečiai kultūriniai ryšiai Lietuvą sieja ir su Lenkija. Lietuvių smuikininkės Dalios Kuznecovaitės pasirodymas su Varšuvos simfoniniu orkestru „Sinfonia Varsovia“ balandžio 20-ąją – puikus  abiejų tautų kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Šis kolektyvas susibūrė 1984 m., įkvėptas lordo Yehudi Menuhino, su kuriuo gastroliavo po visą pasaulį. Per ilgus gyvavimo metus orkestras grojo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje. Jo veiklai ypatingos įtakos turi bene reikšmingiausias dabarties lenkų kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, nuo 2003 m. – kolektyvo meno vadovas ir dirigentas.

Šiais metais K.Pendereckis švenčia 85-metį, o Lenkija, kaip ir Lietuva, – valstybingumo 100-metį. Tad šia proga kaimynai dalijasi gražiausiais savo ir pasaulinės muzikinės kultūros pavyzdžiais, tarp kurių yra ir bendras akcentas – Grażynos Bacewicz kūrinys.

Iškili lenkų kompozitorė ir smuikininkė G.Bacewicz gimė lietuvio ir lenkės šeimoje. Jos brolis Vytautas Bacevičius – vienas iškiliausių lietuvių kompozitorių. G.Bacewicz laikoma pirmąja kompozitore moterimi lenkų muzikos istorijoje ir minima tarp žymiausių šalies kūrėjų.

Programoje „Varšuvos simfonija“ skambėsiančio garsaus lenkų romantiko Henryko Wieniawskio Koncerto smuikui ir orkestrui solistė – talentinga smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė, Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija D.Kuznecovaitė. Programą diriguos jaunosios kartos dirigentas, kelių prestižinių konkursų laureatas Dawidas Runtzas (Lenkija).

Violončelės garsų magija

Festivalio uždarymo koncerto pozicija šiemet teko Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Kasmet keliskart atvykstantis į Klaipėdą, o iš viso surengiantis apie 50 koncertų jis tęsia ilgametes tradicijas, prasidėjusias dar 1940 m. Šis orkestras svariai prisideda prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, tiek skatindamas Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, tiek pamalonindamas klausytojus stambių žanrų opusais ar simfoninėmis miniatiūromis.

Balandžio 27-ąją vyksiančio koncerto programoje ryški latviška gija – savo tautiečio ir vieno ryškiausių kūrėjų Peterio Vasko kūrinio „Buvimas“ solo partiją grieš Marta Sudraba. Žymi atlikėja pernai pavasarį buvo Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso komisijos narė, o šiemet atvyks kaip programos „Violončelės garsų magija“ solistė. 

Modesto Pitrėno vadovaujamam orkestrui šįkart diriguos Georgas Markas. Šis austrų dirigentas dažnai vadinamas muzikos filosofu, nes, be smuiko ir dirigavimo, jis yra baigęs muzikologijos, filosofijos ir psichologijos studijas. Jo repertuare svarbi vieta tenka ir su Viena susijusiems kompozitoriams. Todėl būsimai programai dirigentas pasirinko Johanneso Brahmso Simfoniją Nr. 1. Daugiau nei 20 metų rašęs šį kūrinį J.Brahmsas guodėsi: „Net neįsivaizduoji, ką jaučiu nuolatos girdėdamas už nugaros žingsniuojantį tokį milžiną kaip Beethovenas.“ Tačiau po premjeros kritikai kalbėjo, kad J.Brahmso simfonija pratęsė Vienos klasiko mintis ir šiam žanrui „įkvėpė naujos gyvybės“.

Visų festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertų pradžia – 18.30 val. Bilietai – po 10, 14, 18 Eur.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių