Klaipėdos muzikos pavasarį praturtins B. Kutavičiaus opusas

Epitafija praeinančiam laikui

Scenoje pasirodys Modestas Pitrėnas, vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų, kartu su jo vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Platiems ir išraiškingiems dirigento batutos mostams paklus ne tik šis orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras. Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos monumentalų Broniaus Kutavičiaus opusą „Epitafija praeinančiam laikui“.

Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus: Vilniaus atsiradimą, Vilniaus universitetą, kankinius, pasiaukojusius už Lietuvos laisvę, ir Katedros atšventinimą. Remdamasis istoriniais šaltiniais, B.Kutavičius savitai įprasmino šiuos svarbius įvykius. Pirmojoje dalyje naudojamą tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras ne išdainuoja, bet dramatiškai išskanduoja tarsi pagonišką užkeikimą. Tauri antrosios dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečiosios ir ketvirtosios dalies tekstų yra ir poeto Sigito Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto, ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems.

Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinto B.Kutavičiaus kūryboje visada patraukia sumanymų originalumas. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos magiškai veikia klausytojus ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga.

Diriguoja plačiai pasaulyje

Garbingiausia mūsų šalies premija, taip pat Baltijos Asamblėjos meno premija apdovanotas M.Pitrėnas teigė dirbantis „beprotiškai įdomų, nenuobodų kūrybinį darbą“.

Su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestrais jis koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.

Pastaraisiais metais M.Pitrėnas aktyviai dalyvauja operos teatrų veikloje. Latvijos nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Varšuvos didžiajame teatre, Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionalinėse operose, Maskvos didžiajame teatre, Sankt Galeno operoje jis dirigavo daugiau nei 30 pavadinimų operos ir baleto spektaklių.

Didžiausi planai – tobulėti

Kontrastą lietuviškai muzikai koncerte sudarys prancūzų romantiko H.Berliozo kūriniai. Jo kantatos „Kleopatros mirtis“ solo partiją dainuos Eglė Šidlauskaitė. „Didžiausi mano planai – tobulėti“, – sakė patirties užsienyje pasisėmusi ir į gimtinę sugrįžtanti operos solistė. Ji yra surengusi pasirodymų festivaliuose, gastrolėse Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje atlikusi Azučenos partiją G.Verdi operoje „Trubadūras“, dainavusi Kaselio valstybinio teatro operos studijoje, dirbusi Freiburgo operos teatre. Eglė dalyvavo LNOBT ir „Vilnius City Opera“ pastatymuose, o Karmen vaidmeniu to paties pavadinimo G.Bizet operoje debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repertuare esama tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūrinių, tiek modernios šiuolaikinės muzikos, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros. Nacionalinių kompozitorių kūrybai daug dėmesio skiria ir Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Dažnai abu kolektyvai suvienija savo kūrybines jėgas. Programa „Epitafija praeinančiam laikui“ – puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys, įtaigiai prabylantis į klausytojus ir užburiantis didinga muzikos galia.