Klaipėdos muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas kviečia tikėti Lietuvos idėja

Visada paminima data

„Man tai yra pagrindinė valstybinė šventė. Kiekvienais metais su šeima tą dieną minime, jei yra galimybė stengiamės nueiti prie televizijos bokšto, seimo, dalyvauti atminimo renginiuose, – pasakojo J. Sakalauskas, – didžiausias ryšys su ta data – per tėvą, kuris buvo labai sunkiai sužeistas. Mums, vaikams, tai buvo stiprus sukrėtimas, niekada nepamiršime tos nakties.“

Anot Muzikinio teatro vadovo, jis augo savo šalį mylinčioje šeimoje ir yra Lietuvos patriotas: „Man patriotizmas yra tikėjimas savo šalies idėja, šalies, kurią kūrė mūsų protėviai ir atėję po jų, – kalbu apie XIX a. pabaigą, tarpukario inteligentiją, visus tuos, kurie puoselėjo Lietuvą sovietmečiu ir to rezultatus turime šiandien.“

Kalbėdamas apie iškovotas ir turimas laisves, J.Sakalauskas pabrėžė, kad svarbu prisiminti, jog Lietuvą kūrė ir dėl jos stengėsi ne tik lietuvių kilmės žmonės: „Reikia kalbėti apie lietuvius bendrąja to žodžio prasme. Lietuva yra idėjinis darinys, susijęs su istorija, žeme – dėl jos stengėsi daugybė žmonių, ne visada gimusių ar gyvenančių čia.“

Svarbu žadinti patriotizmą

„Gali išvažiuoti į Londoną, gali jame integruotis, bet būsi tik prisitaikęs. Lietuvoje su vieta esame susiję istorija, krauju – galima emigruoti, bet jokia kita šalis nebus sava“, – apie skaudžias šaliai problemas svarstė Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir pridūrė, kad pasirinkimas, kur leisti šaknis ir kurti gyvenimą, yra kiekvieno žmogaus teisė ir asmeninis sprendimas, priimamas dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Anot J.Sakalausko, jį kaip patriotą liūdina, kad tiek patyrusioje šalyje yra daug nusivylusių ja: „Sutinku, kad esantieji valdžioje turėjo visus įrankius įtikinti šalies gyventojus šia valstybe, bet nepadarė visko, ką galėjo. Kita vertus, šiuo metu daroma labai daug – stengiamasi sujungti tautą, suvienyti lietuvius, žadinti patriotines nuotaikas, ir tai vyksta dideliais mastais.“

Samprotaudamas apie laimę savo šalyje, J.Sakalauskas priminė, kad visos šalys turi savo privalumų ir trūkumų, bet jos negali užimti gimtinės vietos. „Apmaudu, kai emigruoti apsisprendžia tikintys savo galimybėmis, šeima, turintys idėją, juk būtent tokie žmonės gali kurti Lietuvą. O ieškant laimės mūsų krašte, specialaus recepto nėra, svarbu mylėti savo šalį ir suprasti, kad tai vienintelė vieta, kurioje tikrai gali būti savas. Jei žmogui to nereikia, tuomet niekas nepadės: nei renginiai, nei vėliavėlės, nei saliutai, nei tankai“, – apibendrino Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovaujantis menininkas.

Sausio 13-osios atminimui

Sausio 13-ąją nepaprastu renginiu paminės ir uostamiesčio Muzikinis teatras. Tądien po vakarinių mišių Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje susirinkusiems miestiečiams skambės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro, choro bei Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ atliekamas kompozitoriaus Johanneso Brahmso „Vokiškasis requiem“.

Gana retai Lietuvoje atliekamas įspūdingo skambesio kūrinys pirmą kartą Klaipėdoje skambės bažnyčios erdvėje. „Tai yra labai sudėtingas kūrinys, reikalaujantis didelių pastangų ir gebėjimų, ne kiekvienas kolektyvas gali leisti sau jį turėti repertuare, – akcentavo Muzikinio teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis, – „Vokiškasis requiem“ yra ir labai gražus, gilus kūrinys, jame daug filosofinių momentų. Išskirčiau ir tai, kad J.Brahmsas parašė savo kūrinį ne pagal liturginį tekstą, kaip W.Mozartas, G.Verdi ar kiti, jis naudojosi senuoju testamentu.“

Anot dirigento, sėkmę J.Brahmsui atnešęs kūrinys pasirinktas neatsitiktinai: „Jei pasidairysime plačiau, pamatysime, kad visoje Lietuvoje sausio 13-oji minima panašaus žanro kūriniais. Toji data kiekvienam lietuviui patriotui yra kupina įvairių emocionalių išgyvenimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje turime gabų orkestrą, chorą ir galime šią dieną paminėti atlikdami vieną iš pasaulinių muzikos perlų.“

Paminėtina, kad visai šalia sausio 13-osios šliejasi kita data, kasmet pažymima Klaipėdoje, bet ypač svarbi ir visai Lietuvai. Sausio 15-ąją šiemet bus minimos jau 94-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės.

Į visą dieną uostamiestyje vyksiančių sausio 15-osios renginių ciklą įsilies ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas nemokamas koncertas miestiečiams. „Skambės Lietuvių autorių muzika: Stasio Šimkaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio ir Eduaro Balsio kūriniai. Vienaip ar kitaip jie buvo susiję su Klaipėda“, – pabrėžė dirigentas T.Ambrozaitis. Kūrinius atliks specialiai šiai progai suburtas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.