Klaipėdos miestui – meno testas

Begalviai kūnai ar sopuliais nusėti kankiniai, šventieji nedviprasmiškose pozose, vien skausmas, siaubas ir beveik jokios vilties bei džiaugsmo. Visa tai po 18 metų pertraukos gyvąja legenda virtęs Nacionalinės premijos laureatas tapytojas Šarūnas Sauka vėl išnešė į viešumą. Šįkart šoko terapiją menu teks išmėginti klaipėdiečiams.

Tikros žvaigždės spindesys

Žiaurusis realizmas. Haliucinacijos. Siaubas. Neįtikėtinas talentas. Fantastika. Tokias emocijas liejo Klaipėdą nustebinusios Š.Saukos parodos lankytojai, gyvai išvydę į uostamiestį atvežtus šio autoriaus paveikslus.

Jo tapybos darbai glumina, stebina ir džiugina. Ši ekspozicija – proga išvysti labiausiai šokiruojančio šiuolaikinio lietuvių dailininko darbus.

Šeštadienį Klaipėdoje oficialiai atidaryta paroda, kuri tapo įvykiu miesto kultūriniame gyvenime. Š.Saukos darbų eksponavimas buvo ne ką menkesnis reiškinys ir kultūriniais renginiais persisotinusiame Vilniuje, kur pažiūrėti jo darbų žmonės plūdo tarsi į religines apeigas.

"Vilniuje buvo kažkas neteisinga, į parodas taip žmonės neturėtų plūsti, tai juk ne kažkokių pupyčių koncertas. Kas traukia žmones čia? Jiems patinka žiūrėti į bjaurius dalykus. Sakote, gyvenimas ir taip bjaurus, kam žmonėms papildomo streso? Bet čia juk – gražus bjaurumas", – taip šmaikštavo dailininkas, kurio darbus tik labai retas išdrįstų pasikabinti savo miegamajame.

Pasiteiravus, ar jo paveikslus galima paversti žodiniu pasakojimu ir ar kartais nenustebina kitokia paveikslų interpretacija, nei paties autoriaus mintis, išreikšta drobėje, Š.Sauka sakė: "Kiekviename paveiksle tai, kas svarbiausia, žodžiais nenusakoma. O gerbėjai, pavyzdžiui, mano mama, dažnai interpretuoja mano darbus taip, kaip aš nė neįsivaizdavau, jog galima tokius dalykus įžiūrėti."

Nevaikiškos vaikų įžvalgos

Klaipėdiečiai, pernelyg nelepinami dėmesio vertų kultūrinių įvykių mieste, veikiausiai kaip kokie romėnai, išalkę "žaidimų", į kontroversiškai vertinamą parodą skubėjo net su mažamečiais vaikais.

"Kaip baisu, kokie šlykštūs kūnai. Kodėl tie žmonės be galvų? Jiems gi skauda", – šitaip Š.Saukos, beje, ir vaikiškų knygelių autoriaus, ne vaikų auditorijai skirtus tapybos darbus vertino mažieji parodos lankytojai.

Viena itin "modernaus" mąstymo močiutė bandė auklėti anūkėlį, pabrėžtinai klausdama, argi jam negražus nuogo žmogaus kūnas?

"Negražus", – toks didžiam senelės nusiminimui buvo jos vaikaičio verdiktas.

"Ar tas žmogus, tas dailininkas labai nelaimingas? Jis turbūt būna nelaimingas net per savo gimimo dieną. Kodėl jis piešia tokius baisius dalykus?" – klausė dar viena jaunoji Š.Saukos parodos lankytoja.

Profesinio pavydo kibirkštys?

Bet kuriuo atveju savaitgalį į Parodų rūmus pasižiūrėti legendomis apipintų paveikslų plūdo tiek klaipėdiečių, kad šis sujudimas senamiestyje net priminė tikro didmiesčio gyvenimą.

Atėjo ir Š.Saukos kolegos, žinomi, tačiau gal ne tokie populiarūs, kaip patys norėtų, uostamiesčio dailininkai. Kai kuriems jų buvo sunku nuslėpti profesinį pavydą ir pripažinti tiesiai šviesiai – į jų darbų parodas tiek lankytojų niekada nesusirinktų.

Kiti gi, vaikštinėdami aplink, mėgino ironizuoti, esą "štai šiame paveiksle regiu juodąją orchidėją". Sunku ir žmogiška nuoširdžiai pasidžiaugti konkurento kūryba, ypač matant, kad jam pačiam populiarumas nėmaž nerūpi.

Ir tai yra todėl, pasak Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus Igno Kazakevičiaus, nes Š.Sauka jau "įgavo metafizinį pavidalą". Esą jis tarsi labai toli nuo žemės skriejantis dangaus kūnas, kuris priartėja kartą per tūkstantį metų ir visiems sukelia šoką.

"Toks yra Š.Sauka, kurio pirmas toks raiškus pasirodymas mūsų visuomenėje, kai jis įskriejo į mūsų "jėgos zoną", buvo praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje ir antrą kartą – tik dabar, po beveik 20 metų. Tai gana ilgas laiko tarpas. Autorius nerengia daug parodų, tiesiog tapo savo sukurto pasaulio viziją. Čia jam padeda jo kuklumas, pasiaukojimas ir tam tikras nusikryžiavimas. Lietuviui tai yra svarbu", – mano I.Kazakevičius.

Paveikslų užkalbėjimas

Į parodą Klaipėdoje Š.Sauką atlydėjo jo žmona – taip pat dailininkė Nomeda Saukienė ir dukra Monika, kurios iniciatyva jos tėvo darbai vėl iškelti į viešumą.

"Mūsų paveikslai kažkuo panašūs? Žinoma, juk mes – šeima. Aš Šarūną atsivežiau į savo močiutės namus. Ir tai, kas anksčiau buvo mano – vaikystės prisiminimai, taburetės, sviedinukai, viskas "subėgo" į Š.Saukos paveikslus", – šmaikštavo N.Saukienė.

Pasak dailininkės, ji nežino, ar paveikslai gali turėti kažkokių mistinių galių. Esą galbūt yra žmonių, kurie tai jaučia, kad kai kurių paveikslų namuose kabinti nereikėtų, tačiau ji pati tokių savybių neturinti.

"Pamenu, Šarūnas kažkam sakė, jog jis išmoko iš žmonos, kad paveikslą reikia užburti. Bet aš jam niekada to nesakiau, ir pati nežinau, kaip reikia paveikslą "užburti". Tie užkalbėjimai vyksta dažais ir teptuku, nors kuriantis žmogus apie tai visai negalvoja. Ir mes niekada nekritikuojame vienas kito darbų, stengiamės tik pagirti", – tikino N.Saukienė.

Vizijos – ne visiems

I.Kazakevičiaus teigimu, Š.Sauka visą laiką "buvo kitoks ir buvo kažkur", viešumoje nesirodė. Jis tiesiog kūrė ir tai vėlgi darė kitaip nei kas nors Lietuvoje. Tad ir šįsyk lankytojams nuo jo paveikslų svaigsta galva, pasak autoriaus gerbėjų, pakaktų ir vieno darbo, nes ir jame visų kruopščiai nutapytų detalių vienu metu neįmanoma įžiūrėti.

Gyvuoja mitas, kad kažkada Olandijoje surengtoje parodoje trijų Š.Saukos darbų eksponuoti organizatoriai nesiryžo. Esą jie net olandams buvo per žiaurūs.

"Š.Saukos darbai išėję iš klasikinės meno sampratos rėmų. Tai yra faktas. Čia realizmas susijungia su keista filosofija, kuri persipina su realybe. Juk nėra nė vieno vaizdo, kuris nebūtų susijęs su tikrove. Jis puikus dailininkas, puikiai valdo formą, jo sarkastiškas požiūris į aplinką pribloškia", – įsitikinęs klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas.

Š.Sauką esą galima tyrinėti kaip prekės ženklą. Jis – Nacionalinės premijos laureatas. Jo darbai sukrečia žmones, šokiruoja, nes niekas taip, kaip jis, nedaro.

"Ar jo darbuose yra pornografijos elementų? Nežinau, niekas niekada atvirai to neįvardijo. Tačiau netgi pornografija mene šiais laikais nieko nebestebina. Galbūt todėl ir kritikų, ir gerbėjų nuomonės, kalbant apie Š.Saukos darbus, nesutampa", – teigė I.Kazakevičius.

"Ar norėčiau savo namuose turėti Š.Saukos tapybos darbą? Aš jį turėjau, nusipirkau labai seniai, dar vienoje jo studentiškoje parodoje. Nežinau, ar jis tą prisimena, bet buvo toks paveikslas "Dvylika mergaičių ir kiaušinis". Tai buvo vienas iš pirmųjų ir geriausių jo darbų, šioje parodoje jo nėra", – pasakojo Š.Saukos bendramokslis, Lietuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros dėstytojas architektas-dizaineris Saulius Jusionis.