„Klaipėdos knyga – 2014“: duoklė mokslui ir fotografijai

Iki vasario 6-osios vykstančiame konkurse „Klaipėdos knyga – 2014“ dėl populiariausios ir gražiausios titulų konkuruoja 15 knygų, pateiktų 9 uostamiesčio leidėjų. Pristatome rinkimų dalyves.

Klaipėdos universiteto leidykla 9-ajame Klaipėdos metų knygos konkurse dalyvauja su trimis naujomis akademinėmis knygomis.

Pažintis su uosto raida

Tarp jų – Vyganto Vareikio ir Edmundo Bareišos knyga „Technika ir gamta : Klaipėdos uostas XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje“.

Šis leidinys su įvadu ir tekstais lietuvių, anglų bei rusų kalbomis siekia supažindinti visus, besidominčius laivybos ir technikos istorija, su Klaipėdos uosto raida XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje.

Leidinyje publikuojamos unikalios ir niekur neskelbtos 1907–1908 m. ir 1925–1931 m. nuotraukos iš Klaipėdos apskrities archyvo su Klaipėdos uosto, krantinių įrengimo, Pietų ir Šiaurės molų statybos, uosto gilinimo, technikos objektų ir įrenginių, Kuršių nerijos, Olando Kepurės apylinkių vaizdais.

Apie karinę gynybą tarpukariu

Vos 300 egzempliorių išleistoje Vytauto Jokubausko mokslo monografijoje „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas: tarpukario Lietuvos atvejis“ analizuojama Lietuvos valstybės karinė gynyba tarpukariu. Šiaurės rytų Baltijos regiono šalių kontekste knygoje atskleidžiama išorės grėsmės nacionaliniam saugumui, materialus kariuomenės aprūpinimas, Lietuvos kariuomenės karinė galia, karinė doktrina, karinis planavimas ir Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės ginkluotoje gynyboje. Latvijos, Estijos ir Suomijos lyginamajame kontekste nagrinėjant Lietuvos atvejį, atskleidžiamos mažųjų valstybių gynybos perspektyvos ir paramilitarinių organizacijų įtraukimas į jų gynybos sistemą. Knygoje keliami klausimai, kokie veiksniai lėmė nekonvencinės kariavimo strategijos pasirinkimą Lietuvoje ir kokios buvo 1940 m. birželio politinės kapituliacijos SSRS aplinkybės.

Liuteronų giesmių rinkinys

Guido Michelini ir Dariaus Petkūno sudarytoje „Kristijono Donelaičio laikų liuteronų giesmių antologijoje“ kartu su vokiškais originalais skelbiamos 45 liuteronų giesmės, priklausančios tai religinei poezijai, kuri užėmė išskirtinę vietą XVIII a. pirmosios pusės lietuvių literatūroje.

Panašaus pobūdžio kūriniai, knygos sudarytojų teigimu, turėjo ypač dominti kunigą K.Donelaitį (1714–1780), gyvenusį tokiu laiku, kai lietuviškoji poezija, išskyrus šnekamajai tradicijai priklausančias liaudies dainas, dar buvo vien religinė. Būtent todėl jie galėjo prisidėti prie „Metų“ autoriaus poetinės kalbos ir vaizduotės brendimo, palikdami tam tikrus jo kūryboje atsekamus pėdsakus. Antologijos giesmių kontekstas ir vaidmuo aptariami trijuose įvadiniuose straipsniuose, kuriuos parašė autoritetingi lietuvių liuteronų literatūros ir teologinių tradicijų tyrinėtojai G.Michelini, Žavinta Sidabraitė ir D.Petkūnas.

Visos trys Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios Klaipėdos universiteto leidyklos knygos atspausdintos „Petro ofsete“, jų dailininkas – Vilius Giedraitis.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius pernai išleido du fotoalbumus, kuriuos pateikė konkursui.

Tamsos estetikos labirintais

„Tamsioji pasakojimo pusė“ yra penkių merginų fotomenininkių – Kristinos Sereikaitės, Kristinos Gentvainytės, Lauros Valiukevičiūtės, Geistės Kinčinaitytės ir Jurgos Lucos pastangos prisijaukinti nežinios tamsą. Būtent tamsos estetika yra pagrindinė gija, vienijanti šiame projekte dalyvavusių fotomenininkių darbus. Nuo žmogaus grumtynių su savimi iki anapusinio pasaulio blyksnių – visa tai, kas blaškosi suvokimo periferijoje, įgauna apibrėžtas formas eksponuojamose fotografijose. Dalyvių darbai – skirtingomis temomis, bet visus juos vienija tyvuliuojanti tamsa – tiek regima, tiek juntama.

Albumą „Tamsioji pasakojimo pusė“ sudarė Darius Vaičekauskas, įvadinį tekstą parašė Kristina Sadauskienė.

Fotoalbume – du ciklai

Klaipėdiečio fotomenininko Artūro Šeštoko fotoalbumas „Nutylėtos istorijos“ talpina du autoriaus fotografijų ciklus: „Miestas – nutylėtos istorijos“ (1982–1986 m.) ir „Macikų pensionatas“ (1992 m.). Į knygą iš visos sudėtos 82 fotografijos.

Kaip pastebėjo fotoalbumo įvadinį tekstą parašiusi menotyrininkė Danguolė Ruškienė, „Miestas – nutylėtos istorijos“ – savotiškas anuometės Klaipėdos vizualus metraštis, serija fotografijų, kurias A.Šeštokas sukūrė savo kūrybos pradžioje. Tas laikas sutapo su didžiulėmis permainomis šalyje, kartu – ir meno lauke. Iki tol Lietuvos fotografijoje vyravę pompastiški socialistinių įvykių atvaizdai, fasadinę gyvenimo pusę įamžinę kadrai vis sparčiau traukėsi į antrąjį planą, užleisdami vietą jausmingesnėms ir nuoširdesnėms žmonių gyvenimo refleksijoms. Fotografuodamas anuometę Klaipėdą, ir A.Šeštokas ieškojo kadrų, kurie pirmiausia perteiktų jo jausmus ir asmeninius išgyvenimus. Jis norėjo atskleisti tai, ką jaučia pats. Savo santykį su aplinka, jos žmonėmis – susiformavusias asmenines jausenas.

O apsilankymas Macikų kaime esančiame Šilutės pensionate (dabar – Macikų socialinės globos namai) įkvėpė jį jautriam, kartu – brandžiam fotografijų ciklui „Macikų pensionatas“. A.Šeštoko dėmesį patraukė ne tik didžiulis kontrastas tarp to gyvenimo, kurį jis stebėjo, pats gyveno ir čia, pensionate, gyvenančių vadinamųjų keistuolių. Jam rūpėjo suprasti šių žmonių gyvenimą, priimti jų keistumą kaip normą ir galbūt net pabandyti kvestionuoti nusistovėjusias visuomenės nuostatas. Autorių traukė šių žmonių originalumas. Keisti tipažai, atviras ir todėl neįprastas elgesys, savotiškas laisvumas ir jokios apgaulės, apsimetinėjimo. Čia vyravo savitas laimės suvokimas, kuris masino jį pažinti. Kiekviena A.Šeštoko nuotrauka – pasakojimas apie žmones, kurie yra mūsų visuomenės dalis.

Pristatydamas šį fotoalbumą, LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas D.Vaičekauskas kalbėjo, kad tai „nepatogi“ fotografija, vaizdai tikrai nekelia pasigėrėjimo, veikiau priešingai – tik liūdesį. Bet tokia yra gyvenimo realybė, A.Šeštokas savo darbais pasakoja apie tai, kas jį jaudina, sukrečia, neramina...

Abu fotografijų albumus atspausdino Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė.

Kur balsuoti

Su konkurso „Klaipėdos knyga – 2014“ knygomis pretendentėmis susipažinti ir balsuoti už populiariausiąją (gražiausiąją išrinks speciali komisija) galima 6-iuose didžiuosiuose knygų rinkimus organizuojančios Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A),  „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei interneto svetainėje www.biblioteka.lt.