- Rūta Jakimauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
-
Klaipėdoje bus rodomas spektaklis „Marti“ – pagal Žemaitę, bet kitoks
„Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti, tegul ieško mergos su gera dalia...“ Vilniaus mažajame teatre inscenizuotas garsus lietuvių klasikos kūrinys – Žemaitės „Marti“ – vasario 19-ąją viešės Klaipėdoje ir ši frazė nuskambės iš legendinio aktoriaus lūpų.
Šio spektaklio režisierė Gabrielė Tuminaitė subūrė ne tik spalvingą aktorių komandą, kurioje – Eglė Gabrėnaitė, Gediminas Girdvainis, Indrė Patkauskaitė, Tomas Kliukas, Daumantas Ciunis bei kiti, bet ir pakvietė Lietuvoje bei užsienyje kuriančius žinomus menininkus. Viena jų – Londone gyvenanti rašytoja, eseistė, tapdisciplininio meno kūrėja Paulina Pukytė.
Neprarado aktualumo
– Paulina, kaip reagavote, išgirdusi, jog šį kartą esate kviečiama padirbėti su Žemaitės tekstu?
– Pirmiausia dar kartą perskaičiau tą baisų Žemaitės apsakymą, o tada sureagavau. Teigiamai, nes supratau, kad dabar jį suprantu kitaip, plačiau, nei tada kai paskutinį kartą skaičiau mokykloje, ir kad tai labai geras tekstas, visiškai nepraradęs aktualumo ir šiandien.
– Kokie prisiminimai, asmeninės patirtys jus sieja su šiuo kūriniu?
– Mano ir mano kartos mokykliniais laikais, tai yra sovietmečiu, kasdienėje viešojoje aplinkoje beveik nebuvo juntama lyčių nelygybė – moterys maždaug lygiai su vyrais buvo direktorės, mokslininkės, kelininkės ir t. t., tačiau namuose, už uždarų durų, jos žinojo „savo vietą“, buvo atsakingos už visą buitį ir „dėl šeimos gerovės“ privalėjo taikytis su tuo, kad vyras viršesnis, svarbesnis ir visada teisus. O smurtas prieš moterį šeimoje, kuris tada vadinosi „tik buitinis konfliktas” (neoficialiai taip vadinamas ir iki šiol) buvo laikomas privačiu žmonių reikalu, į kurį nei valstybė, nei aplinkiniai kištis neprivalo. Apie psichologinį smurtą apskritai nebuvo kalbos, patyčios kaip reiškinys nebuvo net įvardytas; nebuvo kalbama ir apie feministinį požiūrį. Ir vis tiek Žemaitės aprašytas XIX a. gyvenimas mums tada atrodė archaika, o dėl Katrės tragedijos ir tokios beviltiškos moters padėties kalta buvo jau pražuvusi socialinė santvarka.
Prisimenu ir nykokas „Marčios” inscenizacijas televizijoje – tai buvo tiesiog kostiuminė liaudies muilo opera.
Iš šiandienos perspektyvos
– Turbūt retas nežino šio kūrinio. Vis dėlto paprašysiu sudėlioti pagrindinius akcentus vertinant iš šiandienos perspektyvos. Apie ką jis – psichologinį smurtą, lyčių nelygybę, buitinius konfliktus?
– Apie visa tai ir dar daugiau. „Vingių Jonas” kažkada buvo tapęs neigiamu priežodžiu daugiausia slunkiui, tinginiui, apsileidėliui, na, gal dar kartais inertiškam žmogui apibūdinti. Bet šiandien matome, kad ši istorija – ne tiek apie slunkiškumą ir apsileidimą, kiek apie apatiją ir beviltiškumą, o svarbiausia – apie košmarą, kurį patiria jauna moteris, įklimpusi į Vingių šeimos pelkę. Apie tai, kas gali vykti ir vyksta privačioje erdvėje, apie tai, kaip „pagrindinė visuomenės ląstelė“, kurioje žmogus turėtų jaustis saugiausiai, gali jį nužudyti, taip pat apie tai, kaip agresyvi, buka, inertiška masė suėda individą. Taigi, kalbant abstrakčiau ir žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, šis apsakymas yra ne tik pasenusių papročių, inertiškumo, bet ir tradiciškai reglamentuotos šeimos institucijos kaip vienintelio priimtino gyvenimo būdo kritika; taip pat ir „kitą“, kitokį traiškančios sistemos ir visuomenės kritika.
Tai vyksta ir dabar
– Žemaitės amžinoji tema – „laimė“ nutekėjimo ir sunkus moters likimas. Priminkite, kokia ta Katrės „laimė“ apsakyme „Marti“?
– Nutekėti buvo tiesiog privaloma. Paprotinis „senmergės“ niekinimas ir stigmatizavimas bei socialinis-ekonominis beteisiškumas moteriai buvo baisesnis, nei būti su nemylimu vyru arba visiškai kultūriškai, psichologiškai, estetiškai ar kitaip svetimoje, bet užtat šeimos aplinkoje. „Kitokia“ Katrė, patekusi į sau priešišką, agresyvią Vingių aplinką, bando lyg prisitaikyti, lyg priešintis, kapanotis, bet dėl to tik grimzta dar giliau, tarsi į liūną, nes bet kokiu atveju pradeda virsti jais. Vadinasi, išeities nėra.
– Manote, kad šiandien dar aktualu kalbėti apie tai, apie ką rašė Žemaitė prieš daugiau nei šimtą metų? Kuo įdomus dabar šis kūrinys?
– Šis kūrinys ne tik nėra praradęs savo aktualumo, bet iš laiko perspektyvos jame atsiveria daug papildomų prasmių, kurių anksčiau galbūt neįžiūrėjome. Tai, kas vyksta „Marčioje”, vyko ir prieš 120, ir prieš 50 metų, vyksta ir dabar, patriarchaliniai papročiai ir įpročiai valdo, mąstymo ir elgesio inertiškumas klesti, dėl blogo vyro elgesio moteris vis dar kalta, neištekėti vis dar gėda, kitoks vertas patyčių vien dėl savo kitoniškumo, tik tyčiotis iš vieno dabar jau gali tūkstančiai, o armietiškas dūchinimas apskritai yra tapęs bendravimo norma pačiose įvairiausiose gyvenimo sferose.
Naujas žvilgsnis
– Ar spektaklyje bus kažko, ko nėra apysakoje ir atvirkščiai – ar pasigesime kažko, kas yra apsakyme ir ko neliko spektaklyje?
– Spektaklyje yra visiškai išlaikytas Žemaitės tekstas, atsirado tik keletas variacijų ir papildomų dialogų. Manau, kad traktuotė čia reikalinga būtent pastatyme. Spektaklis, kaip savarankiška meno rūšis, atsineša savų formų, vaizdų, garsų, o su tuo – ir naujų prasmių, naujų įžvalgų. Spektaklis – tai naujas kūrinys, režisierės matymas.
– Pasidalykite savo mintimis apie galutinį rezultatą. Kaip jums patiko šis pastatymas?
– Spektaklis man atvėrė dar daugiau Žemaitės teksto prasmių, parodė, koks šis apsakymas universalus. Matau, kad jis kalba ne tik apie inerciją, bet ir apie apatiją, nusivylimą; ne tik apie nenorą, bet ir apie nesugebėjimą nieko pakeisti. Matau, kad Jonas – tai vilčių neišsipildymas, o Katrė – tai gal net pati Lietuva, išėjusi iš „teisingo” tarpukario, pakliuvusi į sovietmetį, o gal net į kapitalizmą, ir ką jai daryti toliau? Priešintis, prisitaikyti, grįžti į praeitį? Naujos Lietuvos idėjos juk taip ir neturime.
– Kaip manote, ar šis spektaklis galėtų sudominti mokyklų bendruomenę – mokytojus, vyresnių klasių mokinius?
– Be abejo. Nežinau, ar „Marti“ tebėra programinis kūrinys, bet šis spektaklis rodo, kaip į mokinių dažnai nuobodžia ir neįdomia laikomą lietuvių literatūros klasiką galima pažvelgti iš šiandienos perspektyvos, ir kad tai yra įdomu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje paminėtos T. Ševčenkos gimimo metinės
Uostamiestyje klaipėdiečiai ir ukrainiečiai tradiciškai paminėjo ukrainiečių rašytojo, poeto Taraso Ševčenkos gimimo metines. Renginio metu lietuviškai nuskambėjo jo eilės, o ukrainietiškai – baladės ir kitų ...
-
Klaipėdoje – M. Jacksono įkvėptas įspūdingas choreografijos šou2
Kovo mėnesį klaipėdiečiai turės unikalią galimybę patirti pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono koncerto atmosferą išskirtiniame pasaulinio lygio šokio ir muzikos projekte „Dancing Machine – Michael Jackson Tribute“. ...
-
Į pirmą kartą Lietuvoje statomą Ph. Glasso „Kelionę“ kvies kūrėjų komanda iš Italijos1
Meno pasaulis užgniaužęs kvapą laukia naujienų iš netrukus duris atversiančio naujausio šalies teatro. Su malonumu pristatome: pirmosios premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrėjais taps menininkų komanda iš Ital...
-
T. Grabys: noriu, kad Klaipėdos koncertų salė taptų visos Lietuvos profesionalaus meno scena2
Jau pustrečių metų Klaipėdos koncertų salei vadovauja iki šiol žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio pareigas daugelyje žinomų projektų ėjęs Tadas Grabys. Pasak jo, šis uostamiestyje jau prabėgęs pusės kadencijos lai...
-
Klaipėdos mokiniai kviečiami dalyvauti naujame kino festivalyje
Klaipėdos licėjus kviečia visų Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų mokinius atskleisti savo kūrybiškumą ir dalyvauti naujame trumpų filmų festivalyje. ...
-
Muzikoje – mitai, pasakos ir legendos
Pirmąjį savaitgalį, kai dauguma miestiečių ir svečių skubėjo į šurmuliuojančią Kaziuko mugę, Vilniaus „Lyros“ ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklose vyko jau tradicija tapęs renginys – tarptautinė moksleivių ...
-
Parodoje „Šventos moterys“ – laikui nepavaldžios ikonos
Religinius paveikslus primenančios besimeldžiančių moterų fotografijos ir šiurpins, ir kels smalsumą. Šiais meniniais darbais bus siekiama perteikti 15 moterų istorijas, kurios savo išvaizda veikiausiai daugeliui primins religines i...
-
Jubiliejų pasitinkantis R. Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė1
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas. ...
-
Dž. Butkutė: klaipėdiečiams padovanosime įsimintiną pavasario vakarą11
Lietuvos popmuzikos ikona Džordana Butkutė Klaipėdoje surengs pavasariškos nuotaikos kupiną koncertą, kuriame skambės dešimtmečiais populiarūs ir nauji atlikėjos hitai. ...
-
Už vaidmenį kine – plojimai Europoje
Klaipėdos dramos teatro (KDT) aktorius Džiugas Grinys iš Tarptautinio Berlyno kino festivalio grįžo apdovanotas. Jis buvo įvertintas kaip metų perspektyviausias aktorius Europoje už vaidmenį Igno Miškinio filme „Pietinia kronikas&ld...