Klaipėdiečio debiutas – dokumentinis satyrinis romanas

Ne vieną tūkstantmetį mėginama suvokti: „Kas yra žmogus?“– gyvosios gamtos dalis, besivystanti savaime, o gal Kūrėjo tvarinys? Galbūt atsakymas yra arčiau, nei jums atrodo? Tikėtina, jog primato virsmas mąstančia būtybe slypi gamtoje. Tai beveik pavyko įrodyti jauno klaipėdiečio Leono Dykovo dokumentiniame satyriniame romane „Gyvatės vėmalai“, kurio pirmoji dalis jau išleista.

Šis kūrinys – epinė, šizofreniška ir komiška XX a. septintojo dešimtmečio įvykių, nutikusių JAV rekonstrukcija, pasakojama vieno flegmatiško veikėjo akimis. Romanas kupinas faktų, nuotykių, asmenybių ir muzikos, apie kuriuos nesate girdėję, tačiau tai padarė didžiulę įtaką jūsų dabartiniam gyvenimui – nuo politinių tendencijų ir socialinių normų iki išmaniuosiuose žaisluose įkalintų jūsų vaikų.

„Gyvatės vėmalai“ – apie tai, kaip kvaišalų sudirginti protai keitė ir tebekeičia pasaulį. Ro­manas persunktas tikromis personalijomis, tikrais dokumentiniais faktais. Tam tikra prasme šis kūrinys – solidus roko epochos epas.

Pavadinimas „Gyvatės vėmalai“ – aliuzija į haliucinacijas sukeliantį gėrimą Ayahuasca, patį stipriausią pasaulyje žinomą haliuciogeną. Pažodinio vertimo nėra, tačiau tai, kad terminas „Ayahuasca“ galėtų reikšti gyvatės vė­malus, išmąstė Kanados antropologas Jeremy Narby ir tai akcentavo viename interviu. Šis mokslininkas pats ilgą laiką gyveno indėnų gentyje ir vartojo šitą gėrimą.

Romano esmė – JAV filosofo T.K.McKenna‘os iškelta teorija, kad kūrybines žmogaus galias ir beždžionę mąstančiu bei kuriančiu žmogumi pavertė būtent psichotropinės medžiagos, glūdinčios gamtoje. Vėliau, ypač po Antrojo pasaulinio karo, Vakaruose tas galias stiprino masiškai plintantys natūralūs ir cheminiai preparatai, kurie formavo visiškai naujus soci­alinius sluoksnius ir, kas svarbiausia, iš jų aplinkos iškilo ištisa plejada legendinių roko atlikėjų, rašytojų, dailininkų.

Romano veiksmas vyksta labai panašioje šalyje į JAV, labai panašiu metu į septintąjį XX a. dešimtmetį. Pagrindinis veikėjas – visuomenės atskalūnas Liucijus Folkbekeris – tapo neaiškių jėgų, globalaus sąmokslo auka ir pagrindiniu vykdytoju. Ištisus keturiasdešimt metų jis pakliūdavo į pačias keisčiausias situacijas ir susidurdavo su pačiais spalvingiausiais personažais ir protą išlaisvinančia psichotropine filosofija.

Knygos siužetas pradedamas ir baigiamas apie beždžionę Karlosą, kurį atstūmė gentai­niai. Karlosas įkūnija žmonijos pasąmonę ir yra Liucijaus Folkbekerio totemas. Karlosas atranda psichotropines medžiagas ir tampa pirmuoju žmonijos istorijoje narkomanu, kar­tu jis atranda ir keistas sėklas, kurios greičiausiai yra visai ne sėklos, o grybai-parazitai paprastosios skalsės, gaminančios LSD.

Suvalgęs paprastųjų skalsių, Karlosas išvysta vi­ziją – pagrindinę knygos siužetinę liniją, kuri yra ir žmonijos ateitis ir kartu beždžionės LSD įkvėptų fantazijų vaisius. Nors knygoje yra daugiausia pasakojama apie keistą Liucijaus Folkbekerio gyvenimą antrojoje XX a. pusėje, pagrindinis veikėjas yra Karlosas. Viską, kas nutinka Liucijui, iš esmės regi Karloso pasąmonė. Knygos pabaigoje Karloso protas pakin­ta ir iš paprastos šimpanzės (arba gorilos) Karlosas tampa „Homo erectus“.

Romane pateikiama šių eilučių autoriaus sugalvota laiko skaičiavimo sistema „Mes“ ir „Aš“, kurios skaidymui įtakos turėjo tuo laiku vartoti narkotikai. Yra dvi narkotikų rūšys. „Mes“ (skatina dvasinį tobulėjimą) ir „Aš“ (vartojami hedonistiniais su­metimais).

Autorius XX a. septintąjį dešimtmetį pavadino pirmuoju „Mes“ dešimtmečiu, nes jo simbolis yra „Mes“ narkotikas LSD. Aštuntąjį – pirmuoju „Aš“ dešimtmečiu, nes jo simbolis yra kokainas. Devintasis dešimtmetis pavadintas antruoju „Aš“ dešimtmečiu, nes jo metu taip pat buvo populiarus kokainas ir ėmė plisti nauja kokaino forma – krekas.

Be to, reikia pastebėti, jog aštuntasis ir devintasis dešimtmečiai socialiniu požiūriu buvo pilni hedonizmo, materializmo, susvetimėjimo, ypač devintasis dešimtmetis vadinamas dekadentišku. Taigi jie abu yra „Aš“. Antrasis „Mes“ dešimtmetis yra 90s-MDMA, elek­troninės muzikos, septintojo dešimtmečio idealų atgimimo metas. Taigi, kai knygoje yra rašoma „Aštuntaisiais pirmojo „Mes“ dešimtmečio metais“, reikia suprasti, jog kalbama apie 1968 metus.

Knygoje pasakojama apie Vietnamo karo užuomazgas ir socialines problemas JAV. Jungtinės Ame­rikos Valstijos vadinamos Jungtinėmis Demokratinėmis Valstijomis, o Vietnamas – Tamna­mu. Kai kurių istorinių asmenybių pavardės sąmojingai iškraipomos, siekiant žaismingesnio, šmaikštesnio stiliaus.