Klaipėdiečiams pristatytas Š. Barto „Šerkšnas“

Uostamiesčio kino gurmanai sulaukė neeilinės dovanos. Praėjusią savaitę klaipėdiečiai savo akimis išvydo naujausią režisieriaus Šarūno Barto juostą "Šerkšnas". Ji žiūrovus nukelia į karinio konflikto draskomą Ukrainą.

Filmas pristatytas net du kartus. Pirmą sykį – kino centre "Forum Cinemas", po kelių dienų – Kultūros fabrike.

Abiejų seansų metu žiūrovai, patogiai įsitaisę kino salėse, mąstė, kaip žmones paveikia karas ir kas apskritai tai yra. Sunku pasakyti, kokį sprendimą priimtų kiekvienas mūsų: nerūpestingai skuostų tolyn nuo gimtosios šalies ar rinktųsi kelią, kuriuo ėjo mūsų šalies partizanai.

Po pirmosios filmo premjeros į kino salę atvykę pagrindiniai "Šerkšno" aktoriai Mantas Jančiauskas ir Lyja Maknavičiūtė atviravo: "Dar iki šiol nežinome, kuriuo keliu nueitume."

"Naivumas – natūralus. Mes nežinome, ką reiškia baimė ar negalėjimas sakyti, ką nori. Po šios kelionės į Ukrainą tapau ciniku – šis pasaulis krenta vis gilyn. Pasitinkame jus sukaupę unikalios patirties" – mintis išsakė pagrindinio Roko vaidmens atlikėjas.

Aktorius pasakojo ir apie filme vaidinusius tikrus kariškius.

"Vieni kariai tampė lavonus iš pilkosios zonos, kurioje vyksta kariniai veiksmai, jie – unikalūs aktoriai. Kareiviai – kantrūs žmonės, nes pozicijose, kuriose jie būna, kantrybė tampa pagrindiniu ginklu" – neslėpė M.Jančiauskas.

Abu aktoriai tvirtino kurį laiką buvę pačiame fronte – artimiausią tašką nuo pozicijų skyrė dvidešimt metrų.

"Į Ukrainą skatino važiuoti motyvacija – noras savo kailiu išgyventi alsuojantį karą. Medija pozicionuoja karą taip, kaip ji pati to nori, o skirtingos šalys pateikia karą tokį, koks jis yra naudingas. Mes matome statistikas, klausėmės žinių apie vykstančius veiksmus, bet nė vienas iš tiesų nesuprantame, ką patiria žmonės, gyvendami ten, kol tai neliečia mūsų pačių. Kol stovėjome fronto linijoje, girdėjome šūvius. Scenos, kurias matė žiūrovai, buvo realios" – įspūdžiais dalijosi aktorius.

L.Maknavičiūtė susirinkusiesiems atskleidė, kad filmas, iš pradžių trukęs devyniasdešimt valandų, po ilgo montavimo sutrumpintas iki dviejų.

Prabėgus kelioms dienos po pirmosios premjeros, Kultūros fabrike filmas pristatytas antrą kartą. Į premjerą atvyko ir juostos režisierius Š.Bartas. Jį kalbino režisierius, aktorius, Klaipėdos jaunimo teatro vadovas Valentinas Masalskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pritariu

pritariu portretas
Pigus propagandinis šlamštas už tris judo dolerius.

Seniukas

Seniukas portretas
Ka tik paziurejau sita ""Serksna"". Nera zodziu- kas ji ziures? Vienintelis teigiamas- ziurimas dalykas- didvyris pacioje pabaigoje zuva per savo kvailuma, bet , kad ta pamatyti, reikia iskenteti visa filma, taip ir nesuprantant, ka norejo parodyti....pasakysiu- vienintelis geras kino filmas, pastatytas lietuviu buvo ""Niekas nenorejo mirti"". Tarnavau rusu laivyne taigi 1966 m.musu laive ji rode. Ruseliaims atrode kaip Vakaru vesternas, o jie klausinejo baisiusiai susidomeje- ar tikrai pas mus taip buvo.Ir labai gyre ...o ""serksnas"', tik serksnas ziema, neliks,kaip ir dauguma lietuvos kino filmu...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių