Kerintis „Dangiškojo gyvenimo“ garsų aromatas

  • Teksto dydis:

„Dangiškasis gyvenimas“ – tai išskirtinė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) programa, kitą savaitę skambėsianti festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Prie dirigento pulto stovės šio kolektyvo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Maestro batutos mostus seks ne tik orkestras, bet ir solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Kostas Smoriginas (bosas–baritonas).

Pirmąkart uostamiestyje

Šis festivalinis koncertas bus ypatingas keliais aspektais. Pirmiausia tuo, kad pirmąkart uostamiestyje bus galima pasiklausyti operos solisto K.Smorigino dainavimo. Jis Lietuvoje pasirodo labai retai, tik išskirtiniais atvejais ir sutiko specialiai atvykti į  didingą klasikinės muzikos šventę Klaipėdoje.

Tarptautinę karjerą sėkmingai darantis atlikėjas dainuoja Londono karališkajame operos teatre „Covent Garden“, kituose prestižiniuose Didžiosios Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV operos teatruose. Klasikinės muzikos duomenų bazė „Bachtrack“ teigimu, jis yra vienas iš trijų daugiausiai 2014 metais dainavusių bosų–baritonų pasaulyje. Solisto pasirodymų statistiką turbūt labiausiai gerina garsiausiose scenose jo atliekamas Eskamiljo vaidmuo G.Bizet operoje „Karmen“.

K.Smoriginą galima laikyti tikru W.A.Mozarto operų ekspertu. Solisto sukurtų vaidmenų sąraše – net keli W.A.Mozarto operų personažai, kuriuos jis įkūnijo Milano „La Scala“ teatre, Ekso Provanso festivalyje, Bordo operos teatre, Santjago miesto operoje, Tulūzos Kapitolijaus teatre, Vašingtono nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bei „Vilnius City Opera“ scenose.

Populiarina G.Mahlerį

W.A.Mozarto operų „Don Žuanas“, „Figaro vedybos“, „Visos jos tokios“ arijas K.Smoriginas pasirinko būsimo pasirodymo Klaipėdoje programai. Solistui akompanuosiantis G.Rinkevičiaus vadovaujamas LVSO koncerte dar įgarsins G.Mahlerio IV simfonijos partitūrą.

Dirigentas G.Rinkevičius už savo kūrybinę veiklą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, tarp kurių – Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Rusijos ir Norvegijos karalystės ordinai, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „Metų šviesuolio“ apdovanojimas, LR Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Aš visada siekiau populiarinti G.Mahlerį, o publika domėjosi jo muzikos ciklais“, – viename interviu yra sakęs G.Rinkevičius. Taip šio dirigento dėka Lietuvoje prasidėjo G.Mahlerio kūrybos recepcijos istorija.  LVSO tapo pirmuoju kolektyvu šalies istorijoje, nusprendusiu įrašyti ir išleisti visus G.Mahlerio simfoninius kūrinius.

Pagal dainos žodžius

Austrų kompozitorius ir dirigentas G.Mahleris yra vienas žymiausių vėlyvojo romantizmo kūrėjų. Deja, kaip ir daugeliui novatoriškų kompozitorių, jam sunkiai sekėsi pelnyti pripažinimą. G.Mahlerio kūryba daugumai amžininkų atrodė pernelyg šiuolaikiška, ją rimtai vertinti imta tik XX a. pabaigoje.

Prieš porą metų „Klaipėdos muzikos pavasarį“ vainikavo įstabus G.Mahlerio Antrosios („Prisikėlimo“) simfonijos atlikimas. Dabar bus išskirtinė proga uostamiestyje išgirsti šio autoriaus Ketvirtąją simfoniją G-dur, kuri dažnai vadinama labiausiai klasikine, lengviausiai suvokiama jo simfonija. Tai keturių dalių kūrinys, primenantis J.Haydno orkestrinės rašybos manierą. Jo finalinėje dalyje skamba nuostabus soprano solo pagal dainos „Dangiškasis gyvenimas“ („Das himmlische Leben“) žodžius. „Tiesą sakant, norėjau sukurti tik simfoninę humoreską, o išėjo visa simfonija“, – rašė kompozitorius. Taip „Dangiškasis gyvenimas“ tapo visos simfonijos pagrindu ir finalu.

Gimusi Klaipėdoje

Solo partiją G.Mahlerio simfonijoje dainuos ir W.A.Mozarto operų arijose koloratūromis žavės solistė L.Dambrauskaitė.  Ši, beje, Klaipėdoje gimusi jaunosios kartos dainininkė jau koncertavo su LVSO ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir kameriniu orkestrais, įvairiais Lietuvos chorais, gastroliavo Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Makedonijoje, Pietų Korėjoje.

2015 m. solistė debiutavo LNOBT pastatytoje W.A.Mozarto operoje „Figaro vedybos“, kartu su teatro trupe gastroliavo Izraelyje. Ji taip pat sukūrė vaidmenis G.F.Händelio oratorijoje „Aleksandro puota“, C.Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“, J.Juzeliūno operoje „Žaidimas“, G.F.Händelio operoje „Semele“ ir kt.

Klaipėdos koncertų salėje įkvėpti kerinčio „Dangiškojo gyvenimo“ garsų aromato publika kviečiama balandžio 19-ąją. Koncerto pradžia – 18.30 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių