„Jūratė ir Kastytis“ sugrįš į pajūrį

Kūrinio pamatas – meilė

Legendinė roko opera „Jūratė ir Kastytis“ lapkritį vėl džiugins savo gerbėjus visoje Lietuvoje. Puikių dainininkų, aktorių ir šokėjų trupė, moderniai pasakojanti garsiausią Lietuvos pajūrio legendą,  aplankys gerbėjus Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Marijampolėje.

Kompozitoriaus Roko Radzevičiaus prieš 15 metų sukurta roko opera „Jūratė ir Kastytis“ įtaigiai pratęsia visiems lietuviams gerai žinomą istoriją.  Perkūnui sudaužius Jūratės rūmus, nauja legenda prasideda...

Jūratę įkūnijusi Aistė Smilgevičiūtė prisipažino, kad  šis vaidmuo ir pats kūrinys jai – labai artimi ir brangūs. Juk prieš 15 metų tada dar būsimojo jos vyro R.Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – šypsojosi ji.

Svajonės išsipildymas

Kastyčio vaidmenį sukūręs Vaidas Baumila neslėpė – dainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė.  Garsusis jos „Meilės duetas“, jo nuomone, vienas gražiausių Lietuvos muzikos scenos kūrinių.

Evelina Sašenko roko operoje  įtaigiai sukūrė dramatišką dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį.  Iki tol žinoma kaip profesionali įtaigaus balso savininkė, ši dainininkė šiuosyk atskleidė ir savo aktorinį talentą.

Scenos vilkai Vladas Kovaliovas (Perkūnas) ir Povilas Meškėla (Neptūnas) įspūdingai atlieka kovos scenos arijas. Dviejų ypač galingų balsų duetas skamba taip įtaigiai, kad klausytojų kūnais bėgioja šiurpuliukai.

Įkvėpti etninių motyvų

Itin svarbi spektaklio dalis  – Gyčio Ivanausko šokėjų trupė. Šokėjams tenka nelengva užduotis persikūnyti į daugybę  personažų – nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių. 

„Jūratė ir Kastytis“  visada buvo tautinių ir etninių motyvų persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta roko operos scenografija pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir spektaklio drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Papildė naujais kūriniais

Roko operos režisierius Kostas Smoriginas tvirtino, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas yra ir  vienas iš  naujų roko operoje skambančių kūrinių  – „Stintapūkis“ –  archajinė kuršių krašto daina, skirta stintoms į tinklus vilioti. 

K.Smorigino  roko operoje kuriamas Kopų senio personažas – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokiuose bites laikė Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius R.Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo prieš 15 metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.