Ant „Muzikuojančio kelto“ denio debiutuos scenos legenda

Per daugiau nei 40 metų scenoje išskirtinio balso tembro savininkas išleido dešimtį solinių albumų, koncertavo visoje Lietuvoje ir su savo dainomis aplankė pusę pasaulio. Neseniai didžiosiose šalies arenose 60 metų jubiliejų šiemet minintis kompozitorius ir liaudies dainų aranžuotojas, scenos legenda O. Vyšniauskas savo ištikimiems gerbėjams  birželio 24 dieną pirmąsyk pasirodys ir festivalyje "Muzikuojantis keltas".

"Bangų ir jūros ligos nebijau, kadangi užaugau prie upės, didžiąją vaikystės dalį praleidau vandenyje. Mama džiaugėsi, kad žiaunos neužaugo, - prieš koncertą juokavo atlikėjas. - Ne kartą dainavau per lietų. Esu gamtos žmogus: laisvalaikiu užsiimu medžiokle, žvejyba."

Koncerto metu skambės geriausios visų laikų dainos: "Saulė leidžias", "Mažytė", "Išdalinau", "Žvaigždė rūke", "Žemyn upe", "Už tuos, kuriuos mylim", "Mamai" ir daugelis kitų laiko patikrintų bei dalis naujų kūrinių. "Nors pasirodysiu be šokėjų ir meškos ant motociklo, pasistengsiu, kad klausytojams būtų linksma. Juk Joninių vakarą žmonės nusiteikę švęsti", - tikino O. Vyšniauskas.

Paklaustas, kaip šiandien klostosi atlikėjo kūrybinis kelias, prasidėjęs beveik prieš pusę amžiaus, pašnekovas atsakė, kad nauji kūriniai į galvą ateina kaip niekad mistiškai.

"Anksčiau dažnai būdavo, jog pasiimu į rankas instrumentą, groju, groju, pavargstu, numetu jį į šalį... O dabar, važiuojant naktį namo iš koncertų, galvoje man tiesiog pradeda skambėti naujos melodijos. Anksčiau to nebūdavo. Gal man jas padiktuoja Dievas, o aš tik jas užrašau? Nežinau", - išdavė O. Vyšniauskas ir pridūrė, kad pagrindinis šių dienų kūrybos tikslas - kurti tik stiprius, prasmingus kūrinius.

"Džiaugiuosi galimybe koncertuoti ant "Muzikuojančio kelto" denio, kadangi bus galimybė su žiūrovais palaikyti artimesnį ryšį. O šiaip klausytojams aš visuomet dainuoju iš širdies. Nesvarbu, ar tai - didelė arena, ar kambarys", - kalbėjo O. Vyšniauskas.

Šiandien atlikėjas prisimena, jog muzikinį talentą jame tėvai pastebėjo dar tada, kai buvo vos kelerių metų berniukas. "Tikrai turėjau klausą. Man sulauks penkerių tėvai nupirko pianiną, nuvedė pas fortepijono mokytoją, ir ji pasakė: "Jeigu šito vaiko neleisti į muzikos mokslus, užsitrauksit nuodėmę", - juokėsi atlikėjas. Paklaustas, kas jei ne muzika, atlikėjas sako, jog galbūt būtų krimtęs miškininkystės ar žuvininkystės mokslus, - jį visada traukė gamta.

Paprašytas duoti patarimų pradedantiesiems atlikėjams, jis akcentavo, kad svarbiausia sėkmės taisyklė yra tvirtas sprendimas eiti sudėtingu muzikiniu keliu. "Šis kelias tikrai nėra rožėmis klotas: jauną atlikėją gali neigiamai paveikti puikus startas, garbė, pramogos, pagundos, atbaidyti labai sunkus darbas, nusivylimai, pralaimėjimai. Mano manymu, jei nori būti profesionalu, reikia būti labai tvirtam. Žmonės, esantys ne savo vietoje, patiria ypač dideles kančias, už kurias jis kaltina kitus. Bet jeigu be muzikos tikrai negali, reikia imti jautį už ragų ir nesidaryti į šalis", - patirtimi dalinosi atlikėjas.