W.Deane‘as jau išbandė krepšius Kaune

Sekmadienio pavakarę į Lietuvą atskrido naujasis Kauno „Žalgirio" įžaidėjas Willie Deane‘as. Vos įžengęs pro oro uosto vartus legionierius atsiprašė, kad atvyko dieną pavėlavęs. Dėl avialinijų kaltės W.Deane‘as nemažai valandų turėjo laukti naujų skrydžių Niujorko ir Helsinkio oro uostų laukimo salėse.

Nors kelionėje W.Deane‘as praleido beveik dvi paras, atvykus į Kauną jo pirmasis noras buvo... apsilankyti „Žalgirio" treniruočių centre. Jame krepšininkas ne tik apžiūrėjo patalpas, bet ir nusprendė pamėtyti į krepšį. Gerą pusvalandį salėje praleidęs W.Deane‘as pademonstravo, kad ilga kelionė jo taiklumui įtakos visiškai neturėjo. 185 cm ūgio gynėjas kelis kartus į krepšį įskraidino po 10 tritaškių iš eilės.

- Į Lietuvą keliavai beveik dvi paras. Kur dar radai jėgų tą pačią dieną atvykti pasitreniruoti?, - zalgiris.lt pasiteiravo W.Deane‘o.

- Turėjau progų gerai išsimiegoti skrydžių metu. Galvojau, kad dienai einant į pabaigą būsiu labiau pavargęs, bet atvykęs į Kauną tiesiog norėjau šiek tiek paprakaituoti ir nusivalyti kelionės dulkes. Man labai patiko „Žalgirio" treniruočių centras. Labai jauki salė, kurioje gali dirbti kiek nori.

- Sugebi greitai prisitaikyti prie laiko skirtumo?

- Teko tai išmokti daryti, nes porą sezonų rungtyniavau Vladivostoke. Ten tekdavo lėktuvu skristi 10 valandų vien tam, kad nuvyktume sužaisti vienerias rungtynes. Dabar žinau ką reikia daryti, kad galėčiau greitai sugrįžti prie sau įprasto ritmo.

- Europoje žaisi jau šeštą sezoną iš eilės. Taip pat mėgsti keliauti. Ar augdamas ir rungtyniaudamas NCAA pirmenybėse jau planavai savo stoteles Senajame žemyne?

- Augdamas galėjau stebėti tik NBA varžybas, todėl apie nieką kitą ir negalvojau. Būdamas vaikas nežinojau, kad Europoje yra žaidžiamas profesionalų krepšinis, todėl mano tikslas buvo rungtyniauti NBA. Pradėjęs žaisti koledže supratau, kad žaidimas NBA nėra vienintelis pasirinkimas. Kuo daugiau laiko bėgo, tuo labiau jaučiau, kad noriu pamatyti pasaulį.

- Kokia buvo pirmoji patirtis Europoje?

- Pirmąjį sezoną čia praleidau Graikijoje. Komandos rezultatai tą sezoną mane nuvylė, bet tai buvo puiki patirtis perprantant Europos krepšinį. Susiradau naujų draugų, man labai patiko, kad vietiniai krepšininkai su legionieriais bendravo ir už aikštelės ribų. Tą patį galiu pasakyti ir apie komandos draugus Rusijoje. Nors daugeliui atrodo, kad Vladivostokas yra kitame pasaulio krašte, bet tai yra mažas ir jaukus miestas prie jūros. Jis man priminė tipišką universitetinį JAV miestelį, kur visi visus pažįsta.

- Tau svarbu ne tik komanda, bet ir miestas bei aplinka, kurioje įsikūręs klubas?

- Man įdomu susipažinti su naujomis vietomis. Patinka apžiūrėti nematytą miestą ar pažinti kiek kitokią kultūrą. Labai džiaugiuosi, kad žaisdamas krepšinį turiu galimybę aplankyti tiek daug įvairių šalių. Mano amžiaus žmonės dažniausiai tokių šansų sulauktų tik senatvėje, pabaigę darbus.

- Ar tai pirmas kartas, kai atvyksti į Lietuvą?

- Taip. Keista, nes Lietuva yra krepšinio šalis, o man čia dar neteko lankytis. Arčiausiai esu pabuvojęs Rusijoje ir Rygoje. Apie Lietuvą ir jos krepšinį esu girdėjęs tik gerus dalykus. Tikiuosi, kad turėsiu laiko pažinti šalį ir jos istoriją. Beje, kaip jums sekėsi žaisti dėl bronzos?

- Argentina laimėjo 87:75.

- Gaila, kad pralaimėjote. Sekiau Lietuvos rinktinės žaidimą, kai tik turėjau galimybę. Manau, jūs buvote verti medalių.

- Ar sekei ir „Žalgirio" naujienas, Eurolygos burtus?

- Taip, pasižiūrėjau su kokiais varžovais reikės žaisti. Visos komandos yra pajėgios, juk tai stipriausia Europos lyga.

Man patinka „Žalgirio" komplektavimas. Pažįstu Loreną Woodsą nuo to laiko, kai jis žaidė Arizonoje. Mano ir Marcuso Browno agentas yra tas pats. Mačiau, kaip jis žaidė už Maskvos CSKA. Esu žaidęs prieš Ratko Vardą, kai rungtyniavau Turkijoje. Jis „Besiktas" komandoje, o aš - „Turk Telekom". Geriau pažįstu legionierius, bet esu matęs žaidžiant ir lietuvius. Ir žinoma gerai pažįstu Darių Maskoliūną, kartu rungtyniavome Graikijoje. Laukiu susitikimo su juo.

- Praėjusį sezoną tavo komanda, Sofijos „Lukoil Akademik", dominavo Bulgarijos čempionate. - Ar šuolis į Eurolygą neatrodo bauginantis?

- Tai neabejotinai yra naujas iššūkis man, bet pernai mes žaidėme ULEB taurės turnyre, todėl teko ragauti ir aukštesnio lygio krepšinio. Maskvos „Dinamo" ar Kazanės „Uniks" komandos galėtų lengvai pretenduoti į „Top 16" etapą. Taip, šuolis į Eurolygą yra didelis, bet aš pasiruošęs šią kartelę įveikti.

- Kalbant apie šuolį, ar matei savo dėjimą iš praėjusio sezono rungtynių „YouTube" svetainėje?

- Taip, teko jį pažiūrėti (šypsosi - Red. past.). Tiesą sakant, sužinojau, kad tas video yra internete tik sugrįžęs namo. Brolis manęs paklausė, ar aš pats įkėliau tą video. O aš atsakiau: „Kokį video?". Malonu, kad kiti žmonės domisi mano žaidimu ir įkelia bei suranda tokius epizodus.

- Šį sezoną rengiatės kažką panašaus parodyti ir Lietuvoje?

- Jei bus galimybė, kodėl gi ne. Mėgstu dėti į krepšį. Dėl mano ūgio varžovų aukštaūgiai nesitiki iš manęs tokių dalykų, todėl kartais mėgstu juos taip nustebinti.

- Krepšininko genus paveldėjai iš savo tėvų?

- Aš vienintelis šeimoje žaidžiu krepšinį. Turiu du jaunesnius brolius, kurie mokykloje pamėtydavo į krepšį, bet jie netapo sportininkais. Mano mama buvo lengvaatletė, o tėtis ilgą laiką dirbo armijoje, todėl kažkokių genų gal ir turiu (šypsosi - Red. past.).

- Prieš baigiant mūsų pokalbį, gal nori ką nors pažadėti „Žalgirio" gerbėjams?

- Galiu pažadėti daug sunkaus darbo, kuris turėtų pavirsti į gerus rezultatus. Žinau apie visus Kauno komandos praėjusio sezono pasiekimus, todėl reikės juos pakartoti ir dar pagerinti. Kiekvienais metais turi stengtis tapti geresniu. Turime susikoncentruoti į kasdienį darbą, kiekvieną treniruotę, kiekvienas rungtynes, taip tapsime vieninga komanda ir pasieksime daug pergalių.