Vyrams: mokslininkai nustatė labiausiai vėžį skatinančius veiksnius

Vilniaus universiteto onkologijos instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti biologinių organizmo veiksnių, gyvensenos ir elgsenos įtaką vyrų sergamumui vėžiu. Pasirodė, kad antsvoris susijęs su padidėjusia rizika susirgti melanoma ir sumažėjusia rizika susirgti plaučių vėžiu. Taip pat buvo įvertinta, kiek skirtingų rūšių vėžio atvejų būtų išvengta, jeigu tyrimo dalyviai būtų nerūkę ir nevartoję alkoholio.

Rūkymas vėžio rizika padidina nuo 1,7 iki 10 kartų

Tyrimo metu buvo išanalizuoti 7210 Kauno vyrų ilgalaikio stebėjimo duomenys. Visiems dalyviams buvo atlikti bendrojo cholesterolio koncentracijos kraujyje, ūgio, svorio, kraujospūdžio matavimai, o informacija apie jų rūkymo, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo įpročius buvo gauta apklausos būdu. Per 30 stebėjimo metų (1978-2008 m.) tarp jų buvo nustatyti 1823 vėžio atvejai. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti tarptautiniuose mokslo žurnaluose, skirtuose vėžio problematikai.

Standartizavus duomenis pagal amžių, išsilavinimą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kūno masės indeksą, nustatytas tiesioginis ryšys tarp antsvorio ir melanomos rizikos bei atvirkštinis ryšys tarp antsvorio ir plaučių vėžio rizikos. Sąsaja tarp cholesterolio kiekio, arterinio kraujospūdžio, fizinio aktyvumo ir piktybinių navikų rizikos buvo silpna, todėl tyrėjai teigia, kad šių veiksnių įtakai tirti reikia daugiau gilesnių ir didesnės apimties tyrimų.

Rūkančiųjų cigaretes santykinė rizika susirgti visomis vėžio rūšimis 1,8 karto didesnė negu nerūkančiųjų, o burnos ertmės, ryklės, stemplės ir gerklų vėžiu – 5,5 karto, kepenų – 4,7 karto, kasos – 1,7 karto; plaučių – 10 kartų, šlapimo pūslės vėžiu – 3,1 karto. Šių vėžio rūšių rizika didėja didėjant per dieną surūkytų cigarečių skaičiui, rūkymo trukmei bei surūkytų cigarečių per visą gyvenimą kiekiui. Labiau rizikuoja susirgti tie, kurie pradėjo rūkyti ankstyvame amžiuje. Intensyvus rūkymas taip pat susijęs su didesne skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.

Intensyvus alkoholio vartojimas lemia iki 25 proc. vėžio atvejų

Dažnas ir dideliais kiekiais alkoholio vartojimas taip pat susijęs su didesne rizika susirgti visais piktybiniais navikais. Tyrimas parodė, kad skrandžio, burnos ertmės, ryklės, stemplės bei gerklų piktybinių navikų rizika didėjo didėjant alkoholio vartojimo dažniui ir kiekiui. Intensyviausiai vartojusiųjų alkoholį rizika susirgti visomis minėtomis vėžio rūšimis 1,4 karto didesnė negu retai vartojusiųjų alkoholį, skrandžio vėžiu – 2 kartus, burnos ertmės, ryklės, stemplės ir gerklų – 2,9 karto. Ypatingai alkoholio vartojimas didino burnos ertmės, ryklės, stemplės bei gerklų piktybinių navikų riziką tarp rūkančių.

„Šio tyrimo rezultatai rodo, kad, priklausomai nuo vėžio lokalizacijos, tiriamojoje vyrų grupėje iki 77 proc. susirgimų vėžiu atsirado dėl rūkymo, o iki 25 proc. atvejų susirgimą lėmė intensyvus alkoholio vartojimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad kovos su rūkymu ir nesaikingu alkoholio vartojimu reikšmė vėžio profilaktikoje yra didelė. Visos strategijos, skirtos sergamumui vėžiu Lietuvoje sumažinti, turėtų siekti keisti gyventojų įpročius, visapusiškai didinti motyvaciją mesti rūkyti bei teikti profesionalią pagalbą viso metimo rūkyti laikotarpiu“, - įsitikinę tyrėjai.

Sergamumas tam tikromis vėžio formomis Lietuvoje didesnis nei ES

Statistikos duomenimis, sergamumas plaučių, skrandžio, kasos, burnos ertmės, ryklės, stemplės piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų Lietuvoje yra didesnis nei daugelyje Europos šalių. Priešingai nei Vakarų šalyse, rūkymo paplitimas Lietuvoje tarp vyrų mažėja lėtai. Palyginus suaugusiųjų rūkymo įpročius 27 Europos šalyse, Lietuva patenka tarp 10 didžiausio tabako rūkymo paplitimo bei mažą metusiųjų rūkyti skaičių turinčių šalių. Taip pat, Lietuvoje suvartojamas alkoholio kiekis vienam gyventojui yra vienas didžiausių Europoje, plačiai paplitęs nesaikingas gėrimas: 2010 m. 39 proc. vyrų vieno pobūvio metu bent kartą per mėnesį išgėrė daugiau nei 60 g gryno alkoholio. Tai atitinka apie 150 g (3 taureles) degtinės arba brendžio.

„Taigi rūkymas ir alkoholio vartojimas yra svarbiausi Lietuvoje paplitusių piktybinių navikų rizikos veiksniai, kuriuos galima keisti. Nedideli pokyčiai skatinant mesti rūkyti, mažinant alkoholio vartojimą, didinant fizinį aktyvumą, keičiant mitybos įpročius visuomeniniame lygmenyje gali padėti išvengti daugelio susirgimų piktybiniais navikais. Pirmiausia turėtų būti sumažintas rūkymo paplitimas populiacijoje, bendras alkoholio suvartojamas kiekis, taip pat nesaikingas gėrimas. Taikant įrodymais paremtas vėžio profilaktikos priemones, sumažėtų sergamumas ne tik vėžiu, bet ir kitomis ligomis, kurioms turi įtakos minėti rizikos veiksniai – širdies kraujagyslių, lėtinės kvėpavimo organų ligos, priklausomybė nuo alkoholio“, - įsitikinę tyrėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nemokslininkas

Nemokslininkas portretas
Nereikia būti ir mokslininku, kad žinotum, jog visos ligos nuo nervų (ir tik kelios iš meilės)...

nitratas

nitratas portretas
negerk nerukyk nepisk nevalgyk tai koks tada to zmogaus gyvenimas,na*** gyvent

www

www portretas
kokie dabar /mokslininkai /jei prisiskaite tikru moksliniu isvadu kaip bezdziones atkartoja seniai visiems zinomas tiesas. Diplomuoti debilai pazinojau /mokslininka/ kuris nesugebedavo vinies ikalti i siena ........Siandienos /mokslininkai daugiau naudojasi senom tiesom interpretuodami jas savaip ir tai vos neisradymas.....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių