VMFD „Žalgirio“ legionierius jaučiasi patekęs į kitą pasaulį

VMFD "Žalgirio" saugas iš Rusijos Pavelas Komolovas žavisi sostinės sirgaliais ir žaidėjams klubo skiriamu dėmesiu.

P.Komolovas prie sostinės komandos prisijungė paskutinis: iki perėjimų lango uždarymo likus 3 valandoms VMFD "Žalgirio" ir Sankt Peterburgo "Zenit" vadovybės dėl futbolininko vis dar aktyviai derėjosi. Paleidžiamojo rašto iš Rusijos klubo Lietuvos futbolo federacija (LFF) sulaukė likus vos keletui minučių iki transferų lango uždarymo. Su "Žalgiriu" saugas pasirašė ilgalaikę sutartį.

Per du A lygos turus legionierius rungtyniavo patikimai, nebuvo pakeistas ir įmušė įvartį. Apie save, komandą ir įspūdžius iš Lietuvos P. Komolov papasakojo oficialiai klubo internetinei svetainei.

- Kodėl Sankt Peterburgo “Zenit” dublerių komandos kapitonas apsivilko “Žalgirio” aprangą?

- Taip susiklostė situacija. Turėjau ne vieną pasiūlymą, tačiau nei su viena iš komandų nesusitariau: Sankt Peterburgo “Dinamo” treneriui kažkuo neįtikau, Ventspilio “Ventspils” pakvietė į peržiūrą, nors komanda jau buvo sukomplektuota ir t.t. “Žalgirio” peržiūra buvo ketvirtoji. Ir gerai, kad paskutinė.

- Kokį įspūdį palieka “Žalgirio” komanda?

Ši komanda man labai patinka ir futbolo, ir bendravimo prasme. Puikiai sutariu su komandos jaunimu, maloniai su manimi elgiasi vyresni žaidėjai, treneris. Matau, kad į komandą pakviesti stiprūs futbolininkai. Gal mums dar trūksta susižaidimo, bet tik kol kas.

- Prieš prasidedant sezonui tau buvo skirti marškinėliai, pažymėti 10 numeriu. Tau ką nors tai reiškia?

- Šiuo gestu komanda parodė, kad tiki manimi. Ne tik tiki, bet ir tikisi. Taip, tai įpareigoja, užveda, papildomai motyvuoja, tačiau realaus skirtumo savo žaidime nepastebėčiau, jei žaisčiau ne 10, o, tarkim, 5 numeriu pažymėtais marškinėliais.

- Kaip vertini „Žalgirio“ startą A lygoje?

- Per dvejas rungtynes uždirbome 4 taškus. Tai geras rezultatas. Buvo atkarpų, kai demonstravome išties gerą futbolą. Daugelis kalba, kad rungtynėse su „Tauru“ buvome geresni, vertesni pergalės, tačiau iškovojome tik lygiąsias. Kaip komanda dar nesame idealios formos, tačiau esu tikras, kad mūsų žaidimas tik gerės.

- Gali įvertinti A lygos pajėgumą?

- Kol kas šios lygos neturiu su kuo palyginti, mat Rusijoje nežaidžiau nei aukščiausioje, nei I lygoje. Žaidžiau dublerių lygoje. O ir „Žalgiris“ kol kas žaidė ne prieš pačias stipriausias Lietuvos komandas. Todėl lygos pajėgumą įvertinti galėsiu vėliau.

- Rungtynėse su „Šiauliais“ įmušei vienintelį ir pergalingą įvartį. Atsimeni, kaip tai įvyko?

- Iš užribio kuo toliau į baudos aikštelę kamuolį išmetė E.Vaitkūnas, galva kamuolį toliau pasiuntė I. Morinas. Zona, į kurią po perdavimo krito kamuolys, buvo visiškai tuščia. Mano spurto prie kamuolio, tikriausiai, nesitikėjo nei „Šiaulių“ gynėjai, nei vartininkas. Bėgdamas link kamuolio dalį sekundės pagalvojau, kad gerai būtų jį bent atkovoti, tačiau kai pašokau siekdamas jo ir pamačiau, kad vartininkas per toli išėjo iš vartų, supratau, kad tuoj įmušiu, kad įvartis tikrai bus.

- Žaisdamas „Zenit“ dublerių komandoje įvarčių mušdavai daug?

- Dėl komandos draugų traumų praėjusį sezoną žaidžiau gynėju, tad įmušiau tik du. Dabar, „Žalgiryje“, vėl žaidžiu sau įprastoje atakuojančio vidurio saugo pozicijoje.

- Lietuvos sostinės komandoje tave viskas tenkina?

- Su komandos draugu A.Nagumanovu jau ne kartą kalbėjomės, kad patekome į kitą pasaulį. Kiek girdėjau iš bendraamžių ar šiek tiek vyresnių buvusių kolegų, Rusijos klubuose į juos niekas nekreipia dėmesio, elgiasi šaltai, daugelis jų jaučiasi svetimi savo komandose. „Žalgirio“ valdžia daro viską, kad mumis būtų pasirūpinta: čia su mumis bendrauja, čia jaučiame komfortą. Fanai palaiko nuostabiai, išvykoje su „Tauru“ žaidėme kaip namuose. Net lietuviškas maistas man patinka.

- Lietuvių kalbos pramokai ar su aplinkiniais bendrauji rusiškai?

- Moku pasakyti tai, ko reikia treniruotėje. Ką rėkia supykęs treneris – kol kas nesuprantu (juokiasi - red. past.).

- Esi legionierius, turi daug laisvo laiko. Ką veiki, kai nežaidi futbolo?

- Kol kas visą laisvalaikį skiriu buto paieškai. Pastebėjau, kad Vilniuje – gražus senamiestis. Kai rasiu butą, pažinčiai su juo skirsiu 2-3 savaites. Noriu praplėsti anglų kalbos žinias, tad laisvalaikiu žadu ir pasimokyti.