V.Masalskis: nenormalu, kai komanda - be trenerių

Krepšinio specialistas Vitoldas Masalskis apgailestavo, kad Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalas nebuvo visavertis.

- Nenormalu ir keista, kad ilgą aukščiausios svarbos rungtynių seriją vienas pajėgiausių šalies klubų „Žalgiris“ turėjo užbaigti be trenerių. Man, žalgiriečiui iki kaulų smegenų, tai nepatiko. Apmaudu, kad taip įvyko. Pamatėme, kaip tie pakeitimai paveikė Kauno komandą, - sakė portalui Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris V.Masalskis.

- Ar, jūsų nuomone, aikštės pranašumas turėjo įtakos LKL finalo baigčiai?        

- Taip, be abejonės. Manau, jei lemiama - septintoji - dvikova būtų vykusi Kauno sporto halėje, vargu ar Vilniaus „Lietuvos rytas“ būtų laimėjęs. Tiesa, šį kartą „Siemens“ arenoje žalgiriečiai pirmieji atsikratė psichologinės įtampos, bet netrukus įsibėgėjo ir vilniečiai. Jie ypač gerai sužaidė trečiąjį kėlinį, nors nieko naujo nepademonstravo, tačiau efektyviai pasinaudojo žinomu, kaip mes, treneriai, vadiname – „nepertraukiamo krepšinio“ deriniu su dvikovomis vienas prieš vieną ar dviese prieš du. Be to, Rimas Kurtinaitis turėjo ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį, o ne starto penkete mačą pradėjęs Milko Bjelica sužaidė sėkmingiausias rungtynes per visą finalo seriją. 

- Ko pritrūko „Žalgiriui“ įtvirtinti antrajame kėlinyje įgytą persvarą?

- R.Kurtinaitis prieš septintąsias rungtynes teigė, kad jas laimės tie, kurių charakteris bus kietesnis. Kai „Žalgiris“ pirmavo aštuoniais taškais, „Lietuvos rytas“ sugebėjo atsitiesti. Kai trečiajame kėlinyje vilniečių pranašumas pasiekė dviženklį skirtumą, Kauno komanda griebėsi gelbėjimosi šiaudo: pirmiausia mėgino aktyviai spausti varžovus, po to - stabdyti juos pražangomis, pabandė apšaudyti tritaškiais. Deja, visos akcijos norimo tikslo nepasiekė. Todėl prasidėjus ketvirtajam kėliniui žalgiriečių įkarštis pradėjo slopti, o jam įpusėjus užgeso.

- Ar žalgiriečių žaidimui dirigavęs Marcusas Brownas savo sprendimais adekvačiai reagavo į tai, kas vyko aikštėje?

- Marcusas veržėsi žaisti, padėti draugams, bet tuo pat metu privalėjo vadovauti komandai. Akivaizdu, kad jam buvo sunku viską aprėpti – būti ir vairininku, ir vykdytoju, todėl amerikietis neišvengė blaškymosi. Šis krepšininkas labai svarbus „Žalgirio“ žaidimui, tačiau, atleidus trenerius Darių Maskoliūną ir Gvidą Markevičių, nueita dar toliau - išardytas ir stiprus penketas su M.Brownu.

- Kurį krepšininką išrinktumėte naudingiausiuoju visos finalo serijos žaidėju?

- Nelengva užduotis... Už žaidimą per paskutinį susitikimą aukščiausiu balu įvertinčiau M.Bjelicą, bet vieno ryškaus lyderio, stabiliai žaidusio visas septynerias rungtynes, negalėčiau išskirti. Iš žalgiriečių pažymėčiau Dainių Šalengą ir Mantą Kalnietį, iš vilniečių – Kenaną Bajramovičių ir Martyną Gecevičių. Palyginti su reguliariuoju sezonu, finalo serijoje pamačiau kitokį Travisą Watsoną – labiau užsidegusį, kovingesnį.