Vilniaus savivaldybė smaugia privačias sporto mokyklas

Reformuoti miesto sportą pasiryžę Vilniaus politikai nustatė tokias žaidimo taisykles, kurios privačias vaikų sporto mokyklas stumia į pražūtį.

Rieda atbuline eiga

Privačios Vilniaus sporto mokyklos skaičiuoja galimybes sulaukti kitų metų. Miesto valdžia nusprendė nulupti devintą kailį nuo jaunuosius sportininkus ugdančių įstaigų ir įvedė naują sporto salių nuomos tvarką, pagal kurią nuomos kaina privačioms sporto mokykloms šoktelėjo bent keletą kartų.

Vakar dienraštis jau rašė apie savivaldybės planus nuo liepos 1 d. dešimt biudžetinių sostinės sporto mokyklų sujungti į vieną Vilniaus sportininkų ugdymo centrą. Švietimo, kultūros ir sporto reikalus kuruojančio vicemero Gintauto Babravičiaus idėją sporto atstovai išvadino bandymu griauti sostinės sporto sistemą ir spėliojo, kieno interesus tenkintų toks sprendimas.

Savivaldybei nepavaldžios sporto mokyklos prie sienos priremtos jau dabar – nuomotis bendrojo lavinimo įstaigų sales joms teks pagal G.Babravičiaus pasirašytame projekte įtvirtintas naujas taisykles, kurioms sostinės taryba pritarė vasario pabaigoje.

Sporto mokyklų atstovai tikina esantys ne tik žlugdomi savivaldybės, bet ir prievarta varomi į privačius sporto klubus, pavyzdžiui, "Impuls".

Metė šiaudą

Iki šiol sporto mokyklos pačios suderėdavo sporto salių nuomos sąlygas su sostinės bendrojo lavinimo mokyklomis.

Tačiau savivaldybė nustatė fiksuotą žemutinę bendrojo lavinimo mokyklų sporto salių nuomos kainų ribą. Pavyzdžiui, prestižiniuose Senamiesčio ar Antakalnio mikrorajonuose įsikūrusių mokymo įstaigų salių vienos valandos nuomos mokestis negali būti mažesnis nei 15 litų už 100 kv. m. Toliau nuo centro esančiose mokyklose ši kartelė nuleista iki 10 litų.

Be to, savivaldybė priėmė naują komunalinių mokesčių skaičiavimo metodiką – ji taip pat gerokai išpūtė salių nuomos įkainius.

Sužinoję apie gresiančius pokyčius, sporto mokyklų atstovai ėmė belstis į Vilniaus valdžios duris. Išklausęs mokyklų direktorių skundus, G.Babravičius pažadėjo ieškoti išeičių, kurios leistų sportininkus ugdančioms įstaigoms išvengti nepakeliamos finansinės naštos.

Vis dėlto įvestos naujosios tvarkos korekcijos privačių sporto mokyklų atstovams pasirodė tokia pat pagalba kaip numirėliui degama žvakė.

Mokės už orą

Pagal tarybos sprendimą viešosioms įstaigoms, kurių įstatuose numatyta sporto ar sveikatingumo veikla, ir užsiėmimai vykdomi ne vyresniems kaip 19 metų jaunuoliams, nuomos kainų žemutinės ribos sumažintos du kartus.

Nepaisant to, bazių nuomos išlaidos sporto mokykloms gerokai išaugs. Pavyzdžiui, Sostinės krepšinio mokykla (SKM), kurioje sportuoja per 800 auklėtinių, už bendrojo lavinimo mokyklos sporto salės nuomą valandai anksčiau mokėdavo vidutiniškai apie 20 litų. Pagal naująją tvarką nuomos kaina šoktels iki 60–70 litų.

Į šią sumą įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai, kuriuos, pasak SKM direktoriaus Andriaus Jančiausko, teks mokėti nežinia už ką: "Šildymas greitai bus išjungtas, karšto vandens vaikai beveik nenaudoja, o mūsų treniruotės daugiausia vyksta dieną, todėl nereikalingas ir apšvietimas. Bet visa tai bus įskaičiuojama į galutinę sumą."

Nebemato išeičių

"Žaibo" futbolo mokyklai Ozo vidurinės mokyklos sporto salės nuoma iki šiol apskritai nekainavo – jaunieji futbolininkai joje treniruodavosi pagal panaudos sutartį. "Žaibo" vyriausiasis treneris Ričardas Greviškis apskaičiavo, kad ateityje už valandą vienintelėje sporto bazėje, kuria naudojasi ši futbolo mokykla, reikės pakloti 45 litus.

"Turėsime salės atsisakyti, o daugiau eiti neturime kur: puikiai žinote, kad Vilniuje nei stadionų, nei aikščių nėra, "Sportimos" maniežo nuoma kainuoja didžiulius pinigus. Beliks užsidaryti", – atsiduso R.Greviškis.

"Žaibo" atstovas tvirtino, kad mokyklai išsilaikyti didinant vaikų tėvų mokamą mėnesinį mokestį už treniruotes nėra galimybių: "Mūsų mokykloje trečdalis vaikų ir taip nemokūs: neturi tėvų arba tėvai yra bedarbiai. Jiems leidžiame treniruotis už dyka. Skaičiavau, kad mokestį už treniruotes reikės didinti mažiausiai 20 litų, bet tuomet niekas jų nebelankys."

Sunkiai šviesią ateitį pro savivaldybės užkrautą finansinį akmenį matė ir SKM vadovas A.Jančiauskas. "Mes orientuojamės į vidutinio ir skurdesnio visuomenės sluoksnio atstovus. Tokie vaikai moka pusę mėnesio kainos už treniruotes mūsų mokykloje – 30 litų. Nenorime šios kainos gerokai didinti, nes tuomet nebeatliksime savo misijos. Manau, kad 800 vaikų, kurie nustos sportuoti, nebus išmintingas savivaldybės sprendimas", – miesto valdžią sugėdinti mėgino SKM direktorius.

Valdininkai išsisukinėjo

Įdomu, jog savivaldybė, užsimojusi iškaulyti pinigų iš privačių sporto mokyklų, savas paliko ramybėje. Savivaldybei pavaldžios sporto ugdymo įstaigos bendrojo lavinimo mokyklų sporto bazes ir toliau nuomojasi pagal senąją tvarką.

A.Jančiauskas neabejojo, jog taip Vilniuje sudaromos diskriminuojančios sąlygos. "Kodėl savivaldybės įstaigos gali mokėti vieną kainą, o mes – kitą? Juk atliekame tą pačią veiklą ir turime tuos pačius tikslus – užimti vaikus sportu. Koks skirtumas, kur vaikas treniruojasi: privačioje ar savivaldybės mokykloje?" – stebėjosi SKM vadovas.

A.Jančiauskas įtarė, jog savivaldybės sprendimas gali būti palankus privačių sporto klubų, nuomojančių sporto infrastruktūros objektus, interesams.

"Savivaldybės veiksmų tikslas – išnuomoti "Impuls" sales. Mieste dabar yra viena tokia, bet šiuo metu rengiamos dar dvi. Kai pakyla visos nuomos rinkos pasiūlos kaina, natūralu, kad privatūs sporto klubai įgyja daugiau šansų rasti klientų", – kalbėjo A.Jančiauskas.

Dienraščio kalbinti savivaldybės atstovai nesugebėjo deramai paaiškinti, kam palanki nauja sporto salių nuomos tvarka. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėja Edita Tamošiūnaitė tegalėjo pasiūlyti kreiptis į sprendimo projektą parengusį Švietimo departamentą. Paklausus, kodėl priimtas sostinės sportui žalingas nutarimas, už sporto plėtrą mieste atsakinga valdininkė atsakė tyla.

Švietimo departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Skestenis lyg užsuktas kartojo, kad sporto salių nuomos tvarkos pokyčiai esą buvo detaliai išnagrinėti, ir taryba nusprendė juos palaikyti.

"Norėjome, kad (bendrojo lavinimo – red. past.) mokyklos gautų daugiau pinigų, sutvarkytų sporto sales ir būtų pagerintos sąlygos sportuojantiems", – vienintelį sprendimo motyvą prisiminė J.Skestenis.

Su G.Babravičiumi dienraščiui susisiekti nepavyko – vicemeras išvykęs į Izraelį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių