Sporto psichologė: V.Romanovas nežino, ko nori

Populiarus problemų sprendimo būdas: kai komandos rezultatai netenkina, lekia trenerio galva. Ką apie tai mano psichologai?

Vakar iš Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigų buvo atleistas Darius Maskoliūnas - jau trečiasis strategas, kuris šį sezoną komandos savininko Vladimiro Romanovo paliepimu paliko postą. Prisiminę šiek tiek ankstesnius laikus, prisiminsime, kad  komandoje neužsibūdavo ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategai.

Sporto psichologė Lina Vaisetaitė teigė, kad toks autokratinis vadovavimo stilius, kai problemą mėginamą išspręsti atleidžiant vieną žmogų, neefektyvus.

„Tačiau tai jokiu būdu nėra elgsenos sutrikimas. Tiesiog - toks įprotis“, - portalui sportas.info užtikrino psichologė.

Pasak, L.Vaisetaitės tai, kad darbdavys atleidžia vieną darbuotoją po kito, pirmiausia rodo, kad jis orientuojasi į labai greitą rezultatą ir mažai dėmesio kreipia į procesą.

„Tokiam darbdaviui trūksta ilgalaikio matymo, nes bet koks darbuotojas, pradedant žemiausiu lygmeniu ir baigiant aukščiausiu, turi turėti laiko susigaudyti situacijoje. Be to, atleisdamas vieną žmogų ir priimdamas kitą, darbdavys pasirenką lengviausią kelią spręsti problemas. Tačiau tai rodo ir jo nesupratimą, kad vienas žmogus problemų išspręsi negali. Vienas žmogus nėra toks įtakingas ir galingas, kad pats vienas galėtų viską pakeisti - darbovietėje, įmonėje, komandoje. Taip nebūna. Ir sporto komanda, ir įmonė yra orientuota į komandinį darbą. Todėl atleidžiant vieną žmogų, problema realiai nesprendžiama“, - teigė psichologė.

Nuolatinis darbuotojų atleidinėjimas, L.Vaisetaitės nuomone, gali signalizuoti ir apie tai,  kad darbdavys tiesiog nesugeba pasirinkti tinkamų žmonių, nežino, ko jam reikia, arba yra kažkokia gilesnė problema, kurios jis nemato. Tokį vadovavimo stilių psichologai vadina autokratiniu.

„Tokie vadovai mažai domisi žmonėmis, su kuriais dirba. Pasako - padarai. Nepadarai? Eini lauk iš čia“, - aiškino L.Vaisetaitė. Pasak jos, autokratinis vadovavimo stilius gali būti efektyvus vieninteliu atveju - kai yra labai mažai laiko ir sprendimą priimti reikia  labai staigiai. Kitais atvejais, teorija ir praktika rodo, jog efektyviausias -  komandinis darbas.

Be abejonės, nuolatinė kažkurio iš darbuotojų kaita neigiamai atsiliepia ir visam kolektyvui.

„Tai pastebima ir komandose: kai tik ateina naujas treneris, iš pradžių gali būti šioks toks pakilimas, nes atsiranda lyg ir papildomas entuziazmas. Tačiau vėliau grįžtama prie ankstesnio lygio, nes realiai egzistavusi problema vien tik trenerio pakeitimu nebuvo išspręsta. O kolektyvas mato, kad lyg ir ieškoma kažkokio sprendimo, bet to sprendimo nėra: žingsnis, kuris turėtų vesti prie geresnio rezultato, padarytas, o rezultato vis tiek nėra. Tai labai numuša pasitikėjimą savimi ir motyvaciją, dingsta vieningumas“, - teigė psichologė.

Be to, anot jos, sudėtinga ir į atleistojo vietą naujai atėjusiam darbuotojui - jis iš anksto gali jausti grėsmę, jog nepasisekus, iš karto lėks lauk.


Šiame straipsnyje: ŽalgirisRomanovas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių