R.Kurtinaitis stebisi žaidėjų skiriama pirmenybe pinigams

Prieš prasidedant Europos taurės turnyrui Maskvos srities "Chimki" ekipos treneris Rimas Kurtinaitis su Rusijos žiniasklaida kalbėjosi ne tik apie dabartinę savo komandą, jos planus, tačiau ir savo paties karjerą, jos vingius ir įsimintiniausius momentus.

„Žinote, kodėl amerikiečiai nemėgsta Europoje taip mėgstamo futbolo? Nes rezultatas 0-0 jiems būtų tragedija. Jie tiesiog negali vien tik gintis, jie turi pulti, tokie jau jie jau yra“,- apie amerikiečių sportininkų mentalitetą sakė R.Kurtinaitis.

- Jūsų komandai sezonas prasidėjo anksti, dalyvavote atrankoje į Eurolygą, tačiau ten pasirodėte nesėkmingai. Sunku yra dabar komandai kelti naujus tikslus? Vis dėlto praktiškai niekas neabejojo, kad jūs žaisite Eurolygoje.

- Aš jums pasakysiu taip, nemanau, kad tai nesėkmė. Dalykas yra tas, jog sistema yra netobula, neatitikimai tarp FIBA ir Eurolygos. Dirbau FIBA ketverius metus. Dabar ten yra netvarka - yra šiek tiek ex-sportininkų, tačiau didelę dalį jų vietų užima, pavyzdžiui, Austrijos funkcionieriai. Ten yra pilna šiukšlių.

- Vienu metu bandėte ką nors pakeisti?

- Anksčiau, tarkim, komandos žaidė liepos viduryje, ir tada buvo laiko pailsėti po olimpinių žaidynių ir kitų pagrindinių turnyrų, tada būtų galima pasirengti sezonui. O dabar nutiko taip, kad dešimt mano žaidėjų prie komandos prisijungė vos ne paskutiniu momentu, tad pasiruošti laiko buvo tikrai nedaug. Turėjome tik galbūt tris visavertes treniruotes.

- Bet tai skamba tarsi pasiteisinimas.

- Tam yra objektyvių priežasčių juk tikrai. Viskas čia yra gerai, jei aš tikiuosi tik aklos sėkmės ir Dievo pagalbos. Tačiau pažvelkime į situaciją, Sergejus Monia ir Vitalijus Fridzonas per mėnesį sužaidė apie 20 rungtynių, o kai jie prisijungė prie komandos, vos po kelių dienų turėjome žaisti atrankoje į Eurolygą. Tačiau ten yra tokia sistema, kad tu tiesiog negali padaryti net ir mažiausios klaidos, nes trys mačai yra žaidžiami iš eilės.

- Tačiau jau dabar komanda yra pasiruošusi?

- Aišku, dabar jau viskas gerai. Esame neblogoje sportinėje formoje. Tą, ko negalėjome padaryti rugpjūtį, darome dabar. Jei dabar susitiktume su čekais, tai juos įveiktume, patikėkite manimi.

- Kai laimite tokius mačus, kaip po dviejų pratęsimų prieš „Spartak“, jūsų nuomone, tai tiesiog dovana sirgaliams ar bereikalingas mačo tempimas?

- Žinote, būna visaip. Prieš „Budivelnik“ laimėjome 17 taškų skirtumu, tačiau žaidimu nebuvau vis tiek patenkintas. Tačiau taip jau nutinka, kad žaidėjai praranda koncentraciją. Tai yra tas pats, kada tu, pavyzdžiui, aštuonias darbo valandas dirbi prie staklių, ir jei pačioje dienos pabaigoje prarasi susikaupimą, gali atsitikti didelė nelaimė. Tačiau tas mačas su „Spartak“ tikrai buvo geras. Padarėme nemažai klaidų, tačiau tokios rungtynės tikrai įsimena ilgam.

- Po šio mačo kai kurie aiškino, kad jus tiesiog ištempė teisėjai.

- Leiskite man pasakyti, kad iki šiol tokių klausimų nekilo. Anksčiau teko apsilankyti keletoje konferencijų, kur mums buvo išaiškinta naujas kai kurių taisyklių traktavimas. Žinoma, su ne visais pakeitimais sutinku, nes krepšinis yra vyriškas žaidimas. Bet yra taisyklės ir mes turime jų laikytis. Pagal tai taikomės ir mes. Peržiūrėjau paskui tą mačą, tai pusę „Spartak“ pražangų buvo taktinės. O jie dar tada stebėdavosi, už ką juos baudžia. Aišku, sirgaliai nori matyti kitokį vaizdą, bet taip jau yra.

-Tas neįtikėtinas S.Monios metimas. Kas tai buvo?

- Tai buvo puikus metimas, tikra Dievo pagalba. Man labai patinka, kai atakos atliekamos savitarpio pagalba ir supratimu. S.Monia žinojo, ką turi daryti, ir tai įvykdė su kaupu. Jis žino, kaip reikia laimėti mačus, tą įrodė ir Rusijos rinktinės gretose Europos čempionato metu.

- S.Monia nėra vienintelis herojus komandoje. Kaip sekasi dirbti su komanda, kur tiek gerų žaidėjų?

- Gana gerai. Skirtumas tas, kad jie profesionalai, tad viską suprantą iš pusę žodžio, nereikia daug aiškinti. Visi supranta ir neklausia, kodėl aš dabar nežaidžiu, ar panašiai. Jie profesionalai.

- Kodėl NBA žaidėjai, atvykę į Europą, gana greitai grįžta atgal?

- Ten daugiau viskas daroma dėl spektaklio žiūrovui. Kodėl Amerikoje nepopuliarus europietiškas futbolas? Nes jiems rezultatas 0-0 būtų tragedija. Čia yra tokios taisyklės, kurios jiems nėra patogios, jie negali su jomis sutikti. Jie pripratę dažnai žaisti vienas prieš vieną, o čia tokiu atveju komanda naudotų kitą taktiką. Norite pavyzdžių? Dominique Wilkinsas, kuris žaidė „Panathinaikos“ kažkada. Man teko prieš jį žaisti, pralaimėjome tad mačą 50:53, o jis pelnė tik 7 taškus. Kitąkart jis berods pelnė 8 taškus. Paskui jis išvyko, nes niekas nenori mokėti 3,5 mln. už žaidėją, kuris pelno vos 7 taškus. Tačiau grįžęs į NBA jis vėl pradėjo rungtyniauti gerai, čia ir skirtumas.

- Kai baigsis lokautas, jūsų komandą paliks keli NBA žaidėjai.

- Chrisas Quinnas liks, nes turi sutartį su komanda iki sezono pabaigoje. Austinas Day'us taip, tuomet išvyktų. Jį įsigijome, kad pagelbėtų per atranką, bet dėl bėdų su dokumentais jis to padaryti negalėjo. Jis turėjo pavaduoti traumuotą M.Nielseną, tačiau šiam jau dabar viskas gerai.

- Teko girdėti, kad kai kurie „Chimki“ žaidėjai, ypač praeityje, persirengimo kambaryje ar kelionių metu žaidžia šachmatais.

- Taip, tai tiesa. Pamenu, taip sakė elgtis Šabtajus Kalmanovičius. Jokių knygų, muzikos ar nuogų merginų. Žaidėjai, tarkim, sėdi autobuse žaidžia šachmatais arba dėlioja puzlę. Ir kai aš atvykęs pamačiau, kad Zoranas Planiničius ir kiti žaidėjai tai daro iš tikrųjų, labai nustebau, bet buvau tuo patenkintas.

- Valdemaras Chomičius viename savo interviu yra užsiminęs, kad kartais jauniems žaidėjams nori tiesiog duoti kastuvą ir liepti kasti griovius? Jums nekyla tokių minčių?

- Žinote, taip kartais nutinka su tuo jaunimu. Kai kurie nesistengia, viską daro lėtai, taip negalima. Mano laikais, viskas buvo kitaip, padėdavome visur, kur galėdavome, taip bandydavome įrodyti savo vertę. Dabar pažiūrėjęs kartais nesuprantu: 18 metų vaikinas save parodo, kaip M.Jordaną, kuris yra jau viską įrodęs savo gyvenime.

- Ar tie anksčiau taikyti metodai gali būti pritaikyti ir dabar?

- Rusijoje, pavyzdžiui, šiais laikais tave gali nušauti vien dėlto, kad esi kitos tautybės. Tačiau mes kone kas kelios dienos žaidžiame su komandomis, kurios yra iš kitos šalies - Latvija, Estija, Kazachstanas ir pan. Tačiau Gomelskis mus išmokė, kad turime būti kaip sąjunga. Jis išmokė mus mąstyti vienodai, būti komanda.

- Dar kai pats žaidėte, buvote geras snaiperis. Daug treniravotės?

- Žinote, kartą teko skaityti, kad Draženas Petrovičius per treniruotę išmeta 1000 metimų. Žaisdamas jis praktiškai nepramesdavo, jis buvo mano idealas. Bandžiau ir aš kažką turbūt pakartoti.

- Rungtyniavote beveik iki 40-ties metų, kaip jums taip pavyko?

- Iš tiesų buvo visko. Atėjo laikas, kai supratau, kad man pakaks, tačiau ir po visos karjeros aš esu šalia krepšinio. Tai mano gyvenimas, mano hobis.

- Vienu metu buvote sporto ministras, buvote susijęs su „Atletu“ ir „Lietuvos rytu“. Kada buvo laiko treniruotis?

- Naktį. Gyvenome uždaros valstybės sąlygose. Pamenu, buvo senas kino teatras, kuris vėliau tapdavo sporto sale. Į darbą ateidavau apsirengęs kaip pridera, bet su savimi turėdavau krepšį su sportine apranga. Buvo daug sunkumų, į mačą vykdome ir kelias dienas, dar kelių reikėdavo grįžti.

- Jūs pirmasis ministras žaidęs krepšinis, pirmasis lietuvis žaidęs CSKA, pirmasis atstovavote Sovietų Sąjungai, dalyvavote visų žvaigždžių mače. Ar jūsų tikslas visur būtų pirmam?

- Žinote, papasakosiu istoriją. Buvo toks JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, kuris po universiteto baigimo buvo laikomas vienu iš 50 protingiausių JAV žmonių pagal intelekto koeficientą, ir kai jis atėjo į pokalbį dėl darbo, prasitarė: esu vienas protingiausių žmonių Amerikoje. O darbdavys jam atsakė, vienas iš 50? O kodėl ne pirmas? Šią istoriją ligi šiol pamenu, tai įrodo, kad visada turi siekti maksimumo.

- Ar jūsų karjeroje buvo akimirka, kai galėjote ištarti frazę „norėčiau, kad ši akimirka sustotų, man taip gerai viskas“?

- Žinote, visą gyvenimą dariau tai, ką labiausiai mėgau. Pamenu viską, savo geriausias karjeros rungtynes, svarbiausiu momentus ir epizodus. Ir kai man pasiūlė žaisti už „Real“, iškart sutikau. Ir tik po kelių savaičių paklausiau, o kiek mokėsite? Dabar žaidėjai daro atvirkščiai.

- Arvydas Sabonis yra sakęs, kad bronza su Lietuvos rinktine 1992 metų olimpiadoje yra svarbesnė nei bet koks auksas su Sovietų Sąjungos rinktine. Jūs irgi tokios pat nuomonės?

- Jis taip pasakė vedamas emocijų, vis dėlto mūsų šalis tiek ilgai siekė nepriklausomybės. Man atrodo, kad auksas vis dėlto yra aukščiau visko. Nesirengiu oponuoti Sabui, bet tokia tiesa.

- Galite išvardinti, jūsų nuomone, geriausius penkis kiekvienos pozicijos krepšininkus istorijoje?

- Jame tikrai būtų mano mėgstamiausias žaidėjas Sergejus Belovas. Jis būtų atakuojantis gynėjas. A.Sabonis - vidurio puolėjas. Modestas Paulauskas irgi būtų penkete. Mano nuomone, jis netgi amžiaus žaidėjas. Pridėčiau ir Andrejų Kirilenko, kuris, manyčiau, yra tikrai apdovanotas žaidėjas, jis gali daryti viską aikštėje, tikrai viską. Jis unikalus atletas. Prie jų keturių dar pridėčiau Stasą Ereminą, kuris yra žaidėjas su didele fantaziją, nuolat darantis viską, kad komanda laimėtų.


Šiame straipsnyje: Rimas Kurtinaitis

NAUJAUSI KOMENTARAI

validolis

validolis portretas
kurti, ko taip lendi i subine rusams ?

xe xe

xe xe portretas
senas demagogas :)

atsakymas 1-am

atsakymas 1-am portretas
todėl, kad jie gerai sumoka, ir man rusiškas auksas yra geriau nei lietuviška bronza. Todėl ir esu "patrijotas".
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių