R. Meilutytė namų ilgesį malšina tradiciniais lietuviškais patiekalais

Prabėgo aštuoti mėnesiai nuo tada, kai Rūta Meilutytė iškovojo savo olimpinį aukso medalį. 15-metės lietuvės gyvenimas turėjo apsiversti aukštyn kojomis, tačiau realybė tokia, kad niekas per daug nepasikeitė. Ir ji tuo džiaugiasi, rašo „The Guardian“.

Ji vis tiek keliasi 4.50 val. ryto ir keliauja į ankstyvą dviejų valandų treniruotę. Ji vis tiek lanko mokyklą penkias dienas per savaitę ir nekenčia matematikos bei fizikos, bet mėgsta biologiją ir kūno kultūrą.

Po pamokų ji dar kartą šoka į baseiną – vėl dviejų valandų treniruotei. Tai skamba lyg kankynė, tačiau yra ir nedidelių privalumų. „Bent aš taip manau, – krizendama taria R.Meilutytė. – Mokytojai man tapo truputį nuolaidesni, kai aš būnu nepaklusni.“

Bendramoksliai jos sėkmę sutiko ramiai. Čia mokosi ir Tomas Daley, tad jie pripratę, kad aplink vaikšto žvaigždės. Tiesa, priešingai nei iš T.Daley, šuolių į vandenį garsenybės, iš R.Meilutytės prieš olimpines žaidynes niekas nieko per daug nesitikėjo. Juk ji turėjo varžytis su tituluotomis Leisel Jones ir Rebecca Soni, kurios kartu buvo iškovojusios 11 olimpinių ir 14 pasaulio čempionato medalių.

„Buvo puiku vien dalyvauti viename plaukime su jomis“, – prisiminė R.Meilutytė. Prieš žaidynes ji planavo tiesiog patekti į 100 m krūtine rungties finalą ir būtų likusi tuo patenkinta. Aukso medalio laimėjimas buvo toks netikėtas, kad pribloškė net ją. Prieš finalą ji visiškai nesijaudino, tačiau po finišo jos galva plyšo nuo minčių.

„Olimpiadoje tikėjausi tiesiog plaukti greičiausiai kiek tik galiu ir galvojau, kad galbūt pateksiu į finalą. Būčiau buvusi laiminga, jei būčiau finišavusi aštunta. Taigi medalis tikrai nebuvo tai, ko aš tikėjausi. Nustebinau pati save“, – atviravo R.Meilutytė.

Visą likusį vakarą ji tiesiog vaikščiojo ir „bandė viską sudėlioti į vietas savo galvoje“. Nedrąsiai bandydama patikėti tuo, ką padarė, tą naktį ji miegojo olimpinį aukso medalį įsikišusi į pižamos kišenę.

Pirmasis dalykas, kurį po to auksinio finišo norėjo sužinoti britų spauda buvo, ar R.Meilutytė svarstytų galimybę pakeisti pilietybę. Tuo metu britams olimpiadoje dar visiškai nesisekė. Lietuvės šeima į Plimutą atvyko 2010-aisiais, kai R.Meilutytės tėtis Saulius ieškojo darbo. Nuo tada ji – britų trenerio Johno Ruddo auklėtinė.

Tačiau R.Meilutytė tokią idėją iš karto atmetė: „Aš labai didžiuojuosi tuo, kad esu lietuvė. Praleidau ten beveik visą savo gyvenimą, visa mano šeima yra iš ten, todėl nematau priežasčių, kodėl turėčiau keisti pilietybę.“ Ji ir dabar vis suserga gimtinės ilgesiu, bet tėvas Saulius tai gydo namų gamybos maistu – silke arba rūkyta šonine.

Tuo metu visas pasaulis domėjosi, kodėl R.Meilutytė nėra įtarinėjama ir kaltinama draudžiamų preparatų vartojimu, kurie užgriuvo 16-metę Kinijos plaukikę Ye Shiwen, po jos pergalių Londone. Į šį klausimą atsakė JAV plaukimo treneris Johnas Leonardas: „Niekas lietuvės plaukime nepastebėjo nieko nenormalaus. Ji tiesiog yra labai gera ir labai greita.“

Pati R.Meilutytė nemėgsta veltis į tokias kalbas. Ji mano, kad „laimi tas, kas dirba sunkiausiai“.

Smagiausia, kas jai nutiko po Londono olimpinių žaidynių, lietuvės teigimu, buvo pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame baseine Stambule. Čia ji gerino Europos rekordus 50 ir 100 m krūtine rungtyse ir pridėjo sidabro medalį 100 m kompleksiniame plaukime.

Plaukimas krūtine jai tinka, nes, kaip sako pati R.Meilutytė, „čia viską lemia technika, o ne galia ir jėga“. Tačiau ji tikrai gali varžytis ir kitose rungtyse. Praėjusią savaitę britų universitetų ir koledžų čempionate ji net 8 sekundėmis pagerino Lietuvos rekordą 200 m plaukdama kompleksiniu būdu. To laiko – 2 min. 13, 69 sek. – jai būtų užtekę patekti į olimpiados pusfinalį.

Kitą savaitę Lidse vyksiančiose „British Gas International“ plaukimo varžybose ji dalyvaus net šešiose rungtyse: 50 ir 100 m laisvu stiliumi, 50 ir 100 m krūtine, 100 m nugara ir 50 m peteliške. „Tai dalis mano pasiruošimo pasaulio čempionatui Barselonoje, kuris vyks liepą ir rugpjūtį“, – paaiškino R.Meilutytė.

Jos tvarkaraštis – labai sunkus, tačiau ji juo patenkinta. „Olimpinėse žaidynėse įsitikinau vienu dalyku – sunkus darbas galiausiai atsiperka“.

Siūlome prisiminti auksinį Rūtos pasirodymą