Pažintis iš arčiau: „Spring Classics“ - kas tai?

Plento dviračių sezonas kiekvienais metais tradiciškai sukasi aplink „Tour de France“. Tai didžiausias ir prestižiškiausias įvykis šios sporto šakos varžybų kalendoriuje, į kurį susirenka ryškiausios žvaigždės.

„Tour de France“ laimėtojai bene iškart tampa sporto legendomis ir susilaukia daugiau dėmesio nei kiti dviratininkai.

Tačiau nemaža dalis tikrų gerbėjų suabejotų išgirdę teiginį, kad „Tour de France“ yra įdomiausia, ką gali pasiūlyti dviračių sportas. Ne vienam šią sporto šaką nuolat besidominčiam gerbėjui didžiausią jaudulį kelia pavasarį vykstančios vienadienės lenktynės, kurios tradiciškai anglų kalba vadinamos „Classics“.

Kviečiame paskaityti pirmąjį straipsnį iš serijos, skirtos pristatyti šioms varžyboms. Šį kartą apžvelgsime pora ankstyvų, lyderių apšilimui skirtų, lenktynių bei pirmąjį iš svarbiųjų sezono startų – „Milan-San Remo“.

Savitas „Omloop Het Nieuwsblad“ lenktynių grindinys (AFP/Scanpix nuotr.)

„Omloop Het Nieuwsblad“
Startas – vasario 23 d.

„Omloop“ tradiciškai žymi Belgijos, o kartu ir klasikinių lenktynių, sezono startą. Lyderiams tai proga pasitreniruoti prieš svarbesnes varžybas ir pasitikrinti savo pasiruošimą. Silpnesni sportininkai bandys pasinaudoti tuo, kad favoritai dar nėra geriausios sportinės formos. Šių, kaip ir kitų Belgijoje vykstančių, klasikinių lenktynių ypatumas ir didžiausia kliūtis dalyviams yra neaukštos, tačiau stačios, tašytais akmenimis grįstos kalvos. Būtent kelio danga didele dalimi ir nulėmė lenktynių specifiką, o varžybos su tokiomis kalvomis dažnai tiesiog ir vadinamos „cobbled classics“ vardu (cobbled ang. – akmenimis grįstas).

Lenktynės vyksta nuo 1945 metų. Jas organizuoti pradėjo Belgijos laikraštis „Helt Volk“. Dviračių sportui toks varžybų atsiradimo būdas yra labai būdingas. Analogiškai prasidėjo ir tokie prestižiniai renginiai kaip „Giro D‘Italia“ ar „Tour de France“. Nuo 2008-ųjų „Het Volk“ nebėra leidžiamas, o lenktynių organizavimą perėmė kitas Belgijos laikraštis „Het Nieuwsblad“.

Konkreti trasa, kuria lenktyniaujama, per keliasdešimt metų pasikeitė, tačiau specifika išliko ta pati. Minti dviračiu per jau minėtus, akmenimis grįstus ruožus, reikia tam tikrų išskirtinių sugebėjimų bei įpročių. Nors minėtos atkarpos sudaro sąlyginai nedidelę trasos dalį, tačiau yra pakankamai sudėtingos, kad leistų stipresniems sportininkams atitrūkti nuo silpnesniųjų. Tokiose sąlygose paprastai dominuoja fiziškai stiprūs ir tvirtai sudėti dviratininkai.

Tomas Boonenas (Reuters/Scanpix nuotr.)

Tradiciškai geriausi „cobbled classics“ specialistai buvo belgai. Ir šiemet tarp favoritų būtina paminėti šios šalies atstovus – Tomą Booneną („Omega Pharma – Quickstep“), Nicką Nuyensą ir Sepą Vanmarckę („Garmin – Barracuda“) bei Jurgeną Roelandtsą („Lotto – Belisol).

Tačiau XX amžiaus antroje pusėje, dviračių sportui tapus globaliu, šioje srityje neblogų įgūdžių įgavo ir kitų šalių sportininkai. Šiemet dėl pergalės neabejotinai pakovos 2011 metų nugalėtojas ispanas Jose Antonio Flecha(„Vancansoleil - DCM“). Nenuvertinti reikėtų ir T.Booneno komandos draugų – Nikio Terpstros bei Sebastieno Chavanelio. Stiprią komandą turėtų atsiųsti britų „Sky ProCycling“ – jos lyderiai Gerainthas Thomas, Ianas Stannardas ir Edvaldas Boassonas Hagenas.

„Strade Bianche“ išskiria vietomis neasfaltuoti, žvyru padengti keliai su daugybe stačių kalvų (AFP/Scanpix nuotr.)

„Strade Bianche“
Startas – kovo 3 d.

„Strade Bianche“ yra viena iš išimčių tarp varžybų, kurias aptarsime šioje straipsnių serijoje. Tai tik labai neseniai prasidėjusios lenktynės. Pirmąjį kartą jos buvo surengtos 2007 metais. Dalis varžybų, kurios bus aprašytos, vyko jau daugiau nei šimtą kartų, taigi galėtume sakyti, kad „Strade Bianche“ dviračių sporte kol kas yra tik kūdikystės stadijoje.

Visgi Italijoje vykstančios lenktynės beveik iš karto rado savo vietą sirgalių širdyse. Tai kiek netikėta, nes dviračių sporto gerbėjai dažnai pasižymi konservatyvumu ir įtariai žiūri į naujas varžybas. Pagrindinė priežastis, leidusi pralaužti ledus, ko gero, buvo pakankamai unikali trasa, sudaranti sąlygas savitoms lenktynėms.

Fabianas Cancellara (AFP/Scanpix nuotr.)

Varžybos vyksta Tuskanijos regione – siaurais, vietomis neasfaltuotais, žvyru padengtais keliais su daugybe stačių kalvų. Nors sudėtingumu neasfaltuotos atkarpos neprilygsta akmenimis grįstiems keliams Belgijoje, tačiau tam tikrą panašumą čia įžvelgti galima. Jeigu šio straipsnio skaitytojas kartais sėda ant dviračio, jis gali lengvai įsivaizduoti skirtumą tarp važiavimo asfaltuotu ir neasfaltuotu keliu. Tam tikrą panašumą tarp Belgijoje vykstančių varžybų ir „Strade Bianche“ patvirtina ir tai, kad du kartus šias varžybas laimėjo vienas iš geriausių pasaulyje „cobbled classics“ specialistų – Fabianas Cancellara („RadioShack – Leopard“).

Būtent šis šveicaras šventė pergalę ir pernai bei yra vienas iš pagrindinių favoritų šiemet. Konkurenciją jam sudarys „Tour Mediterraneen“ šiemet laimėjęs švedas Thomas Lovkvistas („IAM Cycling“), vietinis herojus italas Vincenzo Nibali („Astana“) bei visai neseniai du „Tour of Oman“ lenktynių etapus laimėjęs  Peteris Saganas („Cannondale“).

Tradiciškai manoma, kad „Milan – Sanremo“ lenktynės yra skirtos sprinteriams (Reuters/Scanpix nuotr.)

„Milan – San Remo“
Startas – kovo 17 d.

„Milan – San Remo“, dar vadinamos „La Primavera“, yra vienos iš prestižiškiausių bei vienos iš sunkiausiai nuspėjamų vienadienių varžybų. Tradiciškai manoma, kad šios lenktynės yra skirtos sprinteriams, tačiau trasos specifika leidžia į pergalę pretenduoti ir kitiems sportininkams.

Pirmąjį kartą „Milan – San Remo“ varžybos buvo surengtos 1907 metais, o šiemet lenktynės vyks jau 104-ąjį kartą. Tai yra pirmasis iš dviračių sezono „Monumentų“. Tokį prestižinį statusą turi tik penkerios vienadienės varžybos. Tris iš jų, pavasarį vyksiančias „Tour of Flanders“, „Paris – Roubaix“, „Liege – Bastogne – Liege“ aptarsime tolimesnėse dalyse. Paskutiniosios – „Giro di Lombardia“ – varžybos rengiamos rudenį ir tradiciškai žymi sezono pabaigą.

Grįžtant prie „Milan – San Remo“, reikia pažymėti, kad lenktynės pasižymi ilgiu. Tai ilgiausios profesionalios vienadienės lenktynės. Sportininkams reikia įveikti net 298 kilometrus. Be didelės distancijos dviratininkams pakeliui reikia susidoroti ir su kitomis kliūtimis. Varžybų viduryje sportininkai kils į Passo del Turchino kalnų perėją. Nors šioje lenktynių stadijoje finišas vis dar bus labai toli, sportininkai, kurie jaučiasi prastai, gali atsilikti nuo peletono ir prarasti šansus kovoti dėl pergalės. Pernai taip nutiko vienam iš favoritų Markui Cavendishui („Omega Pharma –  Quickstep“).

Pagrindinis veiksmas prasidės  varžybų pabaigoje. Cipressa kalva, esanti 28 kilometrai nuo finišo, ko gero, bus pirma vieta, kurioje rizikuoti nusiteikę favoritai gali pamėginti atakuoti. Visgi daugiausiai atakų neabejotinai sulauksime kopiant į paskutiniąją, Poggio, kalvą. Jos ilgis 3,7 kilometro, statumas kai kuriose vietose siekia 11 proc., o viršukalnė – vos 6 kilometrai nuo finišo linijos. Pernai Simonas Gerransas („Orica – GreenEDGE“), F.Cancellara ir Vincenzo Nibali pabėgo nuo peletono būtent šioje vietoje, o likę sportininkai jų pavyti nesugebėjo. Iš trijulės stipriausias buvo ir varžybas laimėjo S.Gerransas.

Pernai „Milan – San Remo“ lenktynes laimėjo Simonas Gerransas (AFP/Scanpix nuotr.)

Praėjusio sezono prizininkų trejetas neabejotinai kovos dėl pergalės ir šiemet. Iš sprinterių geriausius šansus turi P.Saganas ir Johnas Dagenkolbas („Argos – Shimano“). Šie sportininkai pasižymi neblogais sugebėjimais kylant į kalvas, tad lengviau įveiks Poggio. Sunkiau tai padaryti gali sektis tikriems sprinteriams – M.Cavendishui, Andre Greipeliui („Lotto – Belisol“) ar Matthew Gossui („Orica – Greenedge“). Visgi, jeigu pastarieji į finišo tiesiąją atvyks su pagrindine grupe, jų šansų nuvertinti negalima.

Tiesa, dar kartą reikia pabrėžti, kad „Milan – San Remo“ pasižymi tuo, kad šias varžybas prognozuoti ypatingai sunku. Galima drąsiai išvardinti keliolika, o gal net keliasdešimt sportininkų, kurie turi didesnių ar mažesnių galimybių pakovoti dėl šių prestižinių lenktynių nugalėtojo titulo.

Sportin.lt, Vytautas Stanionis

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių