M.Pocius: „Žalgiris“ man buvo didelis tramplinas tobulėti

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas Martynas Pocius skiriasi su Kauno „Žalgiriu“.

25 metų 196 cm ūgio gynėjas nusprendė du ateinančius sezonus žaisti Madrido „Real“ klube.

„Krepšinis – toks dalykas, kad nežinai, kuria kryptimi gali pasisukti karjera. Aš nei planavau, nei norėjau, nei tikėjausi, kad žaisiu kitame klube, išskyrus „Žalgirį“. Tačiau netikėtai ispanų „Real“ pakvietė mane į savo gretas ir pateikė patrauklų pasiūlymą tiek man, tiek „Žalgiriui“. Dėl šio sprendimo mūsų nuomonės sutapo“, – teigė M.Pocius.

– Martynai, mūsų šalies žiniasklaidoje šmėkštelėjo versija, esą pirmiausia jūsų draugė amerikietė Tara nori palikti Kauną. Kiek jums buvo svarbi jos nuomonė?

– Šiuo klausimu apskritai tiesos nėra. Tarai patinka Lietuva, ji net išmoko lietuvių kalbą, perprato mūsų šalies kultūrą, todėl man pikta, kai tinklalapiai rašo tokias nesąmones. Kitas dalykas – su Tara jau kurį laiką nesame kartu, todėl jos sprendimas man neturėjo jokios įtakos.

– „Žalgiryje“ debiutavote būdamas mažai žinomas krepšininkas. Dabar jūs – žaidėjas, kurį savo gretose nori turėti pajėgiausi Europos klubai. Ką jums davė „Žalgiris“?

– Viską, ką jau pasiekiau. Labai myliu „Žalgirį“, didžiuojuosi, kad buvau šios komandos dalis. Esu dėkingas klubo vadovams, treneriams už Kaune praleistus du puikius sezonus. „Žalgiris“ man buvo didelis tramplinas tobulėti – ir kaip krepšininkui, ir kaip asmenybei. Kai studijavau Jungtinėse Amerikos Valstijose, krepšinio gerbėjai  buvo mane jau primiršę. Žaisdamas „Žalgiryje“ visiems priminiau save. Kaune sudarytos visos sąlygos realizuoti savo gebėjimus ir aš tuo pasinaudojau. Čia yra didelis Vladimiro Romanovo nuopelnas. „Žalgiris“ nebūtų toks stiprus be dabartinio klubo savininko pastangų. Juk garsiai komandai išlaikyti neužtenka vien meilės krepšiniui, reikia daug investuoti.

– Praėjusį sezoną buvote vienas „Žalgirio“ lyderių, su komanda laimėjote Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionatus, iškovojote Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Kaip manote, ar klubo vadovams ir treneriams bus sunku rasti jums vertą pamainą?

– Dabar man sunku spręsti, bet nepakeičiamų žmonių nėra. „Žalgiris“ turi ne vieną jauną ir talentingą krepšininką, kuris gali tapti lyderiu. Gal juo bus Mindaugas Kuzminskas, Tomas Delninkaitis, Adas Juškevičius, o gal atsiras ir daugiau veržlių mano pozicijos žaidėjų. Jaunimas nuolat tobulėja ir turi daug potencinių galimybių aikštėje imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais. Tačiau krepšinis – komandinis žaidimas. Lyderis – ne vienas žaidėjas, visa komanda turi būti lyderė. Manau, kad būtent toks bus „Žalgiris“ ateinantį sezoną.

– Kaip, jūsų nuomone, naujam sezonui komplektuojamas „Žalgiris“, kokios Kauno ekipos  galimybės?

– Klubo vadovai nemažai nuveikė komplektuodami sudėtį. Jų sprendimai kviesti vieną ar kitą naujoką yra logiški ir nekelia abejonių. Kalbėti apie komandos pajėgumą ir galimybes dar anksti. Žaidėjų pavardės popieriuje dar nieko nelemia, reikia pamatyti, kaip krepšininkai atrodys aikštėje. Viskas priklausys nuo viso kolektyvo bendro darbo, sutarimo, pasitikėjimo savo ir kolegų jėgomis, trenerių kompetencijos. Manau, kad šiuo atžvilgiu žalgiriečiai neturės problemų.

– Esate vilnietis. Kokius prisiminimus išsivešite iš Kauno?

– Puikius. Didžiausią įspūdį paliko komandos sirgaliai. Sporto halėje ir išvykose, kur jie lydėjo „Žalgirį“, sukurdavo nuostabią atmosferą. Be šių krepšinio fanatikų nebūtų tikrojo „Žalgirio“. Studijuodamas ir žaisdamas krepšinį Amerikoje, Duke‘o universiteto komandoje, maniau, kad jos gerbėjai – nuostabiausi pasaulyje. Tačiau ir Lietuvoje labai daug krepšinio aistruolių, „Žalgirio“ gerbėjų. Žaisti tokiems žmonėms – labai didelis malonumas.

– Prieš dvejus metus į „Žalgirio“ gretas įsiliejote gana lengvai. Ar esate ramus, kad taip pavyks ir „Real“ ekipoje?

– Kol nemačiau būsimų komandos draugų, negaliu būti ramus ir užtikrintas. Tai būdinga ne vien man, bet ir bet kuriams kitam krepšininkui. Ar žaisiu, ar sėdėsiu ant atsarginių suolo, priklausys tik nuo manęs. Mane padrąsino naujasis „Real“ treneris Pablo Lasas, kuris paskambino ir pasakė, kad garsioje Madrido komandoje neprapulsiu. Jis tikisi, kad būsiu svarbus žaidėjas.

– Ar nebijote, kad jus gali ištikti buvusio žalgiriečio Mirzos Begičiaus likimas? Atsiskleidęs Kaune ir turėjęs geras galimybes dar toliau žengti į priekį, M.Begičius praėjusio sezono viduryje persikėlė į „Real“, mažai žaidė ir atsidūrė šešėlyje.

– Mane irgi kai kurie žmonės perspėjo, kad galiu trinti „Real“ atsarginių suolą, todėl geriau likti „Žalgiryje“ ir jame žaidžiant siekti naujų krepšinio aukštumų. Bet aš pagalvoju: bijai vilko – neik į mišką. Man visą laiką patinka nauji iššūkiai, kuriuos priimu su dideliu įkvėpimu. Profesionalaus krepšininko darbas – kiekvieną sykį įrodyti, kuo esi pranašesnis už kitus. Konkurencija yra ir bus kiekvienoje komandoje. Jei sėdėsiu tarp atsarginių, tai bent žinosiu kodėl.

– Kaip vertinate savo galimybes žaisti Lietuvos rinktinėje?

– Vėlgi viskas – mano rankose. Treniruočių stovyklose mano ir visų komandos draugų nuotaikos – darbingos, mikroklimatas – puikus. Daugiau nieko ir nereikia – tiktai treniruotis visomis jėgomis ir įrodyti, ko esi vertas.

Komentarai

Vladimiras Romanovas, „Žalgirio“ klubo savininkas

Mes pakvietėme M.Pocių tikėdami, kad jis taps krepšinio žvaigžde. Kadangi jo nedidelis ūgis, žaidžiant lengvojo puolėjo pozicijoje, Martynui buvo nelengva tapti lyderiu. Jam reikėjo konkuruoti su patyrusiu Dainiumi Šalenga, o atakuojančiojo gynėjo pozicijoje – su NBA žaidusiu Marcusu Brownu. Be to, M.Pociaus padėtį apsunkino meilė, šeimos kūrimas, konkurencija komandoje. Ši našta krepšininkui nebuvo per sunki, nes jis turėjo vieną tikslą – tapti „Žalgirio“ lyderiu.

Tapus vienu geriausių komandos žaidėjų, Martynui atsirado nauja problema – pagal jo meistriškumą netenkino kontraktas su klubu. Jis norėjo pratęsti sutartį, bet klubas abejojo. Manė, kad M.Pociaus netenkins bet koks kontraktas. Jo tikslas – ne tik pinigai, bet ir noras save išbandyti kitoje komandoje. Kad krepšininkas psichologiškai nepalūžtų, aš jį asmeniškai premijuodavau. Visi aplinkos veiksniai buvo išbalansavę žaidėją, todėl pagal mūsų analizės duomenis jo patirta trauma praėjusio sezono pabaigoje galėjo būti dėsninga. Subalansuoti jaunimo energiją taip pat sunku, kaip ir ją įkvėpti vyresniems krepšininkams.

Tikiu, kad Martynui pasiseks save išbandyti naujoje aplinkoje. Stebėsime šio krepšininko žaidimą ir už jį sirgsime, linkėdami jam sėkmės.

Paulius Motiejūnas, „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius

Visų krepšinio agentų darbas – ieškoti komandoms naujų žaidėjų. M.Pocius talentas atsiskleidė būtent „Žalgiryje“, todėl nenuostabu, kad jis sulaukė Madrido „Real“ kvietimo. Kadangi Martynas turi vienų metų sutartį su „Žalgiriu“, Kauno klubui buvo pasiūlyta išpirka, bet ji buvo per maža. „Real“ atkakliai siekė nusipirkti M.Pocių, todėl sutiko padidinti išpirkos mokestį. Ir pats žaidėjas sutiko, kad dalis jo atlyginimo būtų skirta išpirkai. Tikimės, kad artimiausiomis dienomis užbaigsime šį procesą.


Šiame straipsnyje: ŽalgirisEurolyga

NAUJAUSI KOMENTARAI

VIP

VIP portretas
Sekmes Tau zaidziant svetur,aciu uz zaidima Zalgiryje!

Aras Valiulis

Aras Valiulis portretas
Aciu uz zaidima,sekmes ateityje,o ,,Realas,, lai pralaimi ,,Zalgiriui,, !!!

Kaunas

Kaunas portretas
kur jis cia zaide nesupratau.. FBK?
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių