A lygos čempionas: visi čia žaidžiantys nori išvykti svetur (interviu)

Su Panevėžio „Ekrano“ komanda ne vieną titulą iškovojęs vidurio saugas Žilvinas Banys šiuo metu rungtyniauja kukliame, tačiau aistruolių itin mylimame Gargždų „Bangos“ klube. Per dešimt metų vidurio saugas Lietuvoje pakeitė gausybę komandų ir gali būti drąsiai vadinamas lietuviško futbolo ekspertu.

Nors gyvenime Žilvinas paprastas ir nuoširdus, futbolo aikštėje tai – tarsi kitas, neatpažįstamas žmogus. Išsamiame pokalbyje Futbolo.TV saugas papasakojo apie tikrą ir virtualų futbolą, laiką Panevėžio „Ekrano“ ir „Atlanto“ komandose, norą išmėginti jėgas užsienyje, Turino „Juventus“, rungtynes Trondheime su „Rosenborg“ ir kitus ne mažiau įdomius dalykus.

Žilvinai,  apibūdink save trimis žodžiais, kaip futbolininką ir kaip žmogų. Ar labai skiriesi aikštėje ir už jos ribų?, - Futbolo.TV žurnalistas Paulius Jakelis pasiteiravo saugo.

- Nėra lengva taip tiksliai parinkti tuos kelis žodžiais. Gyvenime esu ramus žmogus, o aikštėje – priešingai, piktas, gal net sakyčiau agresyvus. Nuolat veliuosi į diskusijas su teisėjais, todėl kortelės už kalbas man tikrai nėra jokia naujiena.

Ar dar ilgai po finalinio teisėjo švilpuko tavo viduje verda emocijos? O gal priešingai, pasibaigus susitikimui tai pamiršti ir to nesureikšmini?

- Tikrai nesu iš tų, kurie vos pasibaigus rungtynėms viską pamiršta. Aš iš kitokios serijos – dar ilgai po finalinio švilpuko mąstau ir analizuoju įvykius, permąstau, ką galėjau padaryti kitaip, kokie sprendimai nepasiteisina. Po rungtynių dažnai būna bemiegės naktys.

Retas kuris lietuviško futbolo gerbėjas nėra girdėjęs apie vidurio saugą pavarde Banys. Lietuvos futbolo pasaulyje sukiesi jau nuo 2003 m., norėtųsi save išbandyti užsienyje? Gal buvo variantų, peržiūrų, kurias nutylėjai ir mes apie tai nieko nežinome?

- Atvirai kalbant, tikriausiai kiekvienas Lietuvoje žaidžiantis futbolininkas galvoja, kaip pakelti sparnus į užsienį, užsidirbti gyvenimui. Mano atveju kažkaip vis neatsiranda galimybių pabandyti laimę už Lietuvos ribų. Tiesa, praėjusių metų vasarą buvau pakviestas į Rygos „Daugavos“ peržiūrą. Ten pasirodžiau gerai ir mane norėjo pasilikti, vis tik netenkino pasiūlytos sąlygos. Kad ir kaip ten bebūtų, Latvija futbolo prasme irgi nėra svajonių šalis.

Dabar tau 27-eri, sakoma, kad tai pats futbolininko „pikas“, kai jau yra pakankamai patirties, pakankamai proto ir šaltakraujiškumo. Kaip pats manai, tavo žaidimas ir mąstymas gerokai kitoks, nei tarkim prieš penkerius metus. Kaip apskritai pasikeitė tavo požiūris į futbolą?

- Aš visiškai pritariu, kad su metais kiekvienas futbolininkas aikštėje pradeda kitaip mąstyti. Kai yra daugiau patirties, pradedi mažiau bėgti. Nebėra to lėkimo akis išdegus, kaip būna jauniems vaikinams, pasveri, įvertini situacijas. Yra daugiau kokybės, mažiau kiekybės. Kas liečia mano požiūrį į šį žaidimą, tai nelabai jis ir keitėsi. Kaip būnant vaiku, taip ir dabar man norisi žaisti ir mėgautis tuo, ką darai.

Per savo karjerą rungtyniavai Panevėžio „Ekrane“, Kauno „Jėgeriuose“, Kėdainių „Nevėžyje“, Pakruojo „Kruojoje“, Klaipėdos „Atlante“, o dabar atstovauji Gargždų „Bangai“. Kas nulėmė tokią plačią tavo aplankytų lietuviškų klubų geografiją? Ar tiesiog tyrinėji kiekvieną mūsų šalies klubą ir paskui rašysi knygą?

- Toks jau tas futbolininko gyvenimas – vieną dieną čia, kitą kitur. Tik mano atveju toks sutapimas, kad aš vis Lietuvos komandose maluosi. Tiesa, dar yra komandų, kuriose Lietuvoje nerungtyniavau, tad yra kur tobulėt (juokiasi).

Kurioje komandoje patyrei daugiausiai įsimintinų akimirkų, kuri kelia daugiausiai sentimentų ir kodėl?

- Jokių abejonių nėra, daugiausiai prisiminimų kelia Panevėžio „Ekranas“. Žaidžiant šioje ekipoje iškovojome labai daug trofėjų, buvo daug gražių, įsimintinų pergalių.

O ar yra ekipa, kurioje praleisto laiko apskritai nenori prisiminti?

- Karjeroje būna visko, man nepasisekė su Klaipėdos „Atlanto“ komanda. Ten žaidžiau išties labai trumpai, o ir laikus tuomet šis klubas išgyveno ne pačius geriausius. Tikriausiai todėl ir prisiminimai nekokie.

Esi vidurio saugas, kaip manai, kokios savybės svarbiausios šios pozicijos žaidėjui?

- Mano nuomone, vidurio saugui svarbiausia geras aikštės matymas, kokybiški perdavimai bei sugebėjimas laikyti žaidimą savo rankose. Anokia paslaptis, kad vidurio saugai komandos žaidime atlieka labai svarbią rolę.

Nesuklysiu, sakydamas, jog kurti tau sekasi kur kas geriau nei griauti? Yra tekę per karjerą pažaisti ir atraminio saugo pozicijoje, kaip joje jautiesi? Būtent šioje vietoje žaidi Gargžduose.

- Nesuklysi, sutinku, kad man sunkiau griauti. Vis tik esu ne kartą žaidęs ir atraminio saugo pozicijoje, kad ir tose pačiose jaunimo rinktinėse, taip pat ir dabar Gargžduose. Jokių problemų man tai nekelia, taip pat nejaučiu ir didelio diskomforto. Svarbiausia rungtyniauti.

Kaip apskritai tapai būtent vidurio saugu, taip išėjo savaime, pats siekei žaisti šioje vietoje, ar dar būnant vaiku treneris tave matė išskirtinai šioje pozicijoje?

- Kažkaip taip gavosi, kad nuo pat mažens, kai tik pradėjau žaisti futbolą, nuolat rungtyniavau vidurio saugo pozicijoje. Niekur kitur, tiesą sakant, net nelabai ir bandžiau žaisti, o ir bandyti nenoriu. Keletą kartų esu rungtyniavęs ir krašte, bet labai retai. Geriausiai jaučiuosi būtent viduryje. Taip buvo nuo pat mažens, taip yra ir šiuo metu.

Ar turėjai šios pozicijos idealą, o gal vis dar turi? Kurie vidurio saugai pasaulyje apskritai tau kelia didžiausią susižavėjimą?

- Iš vidurio saugų visada žavėjausi ir vis dar žaviuosi Andrea Pirlo žaidimu. Galvoju, kad jis yra geriausias saugas pasaulyje. Jo aikštės matymas, sprendimai, perdavimai – viskas aukščiausia klasė.

Ar laisvalaikiu dažnai žiūri futbolą? Kurios lygos tau labiausiai imponuoja, gal turi ypatingai mėgstamas komandas?

- Be futbolo negaliu, jį žiūriu išties labai dažnai tiek per televiziją, tiek per kompiuterį. Anksčiau man labai patiko anglų „Liverpool“, dabar italų „Juventus“ (būtent čia rungtyniauja A.Pirlo – aut. past.).

Esi žaidęs Lietuvos jaunimo rinktinėje, UEFA Intertoto taurės turnyre, UEFA taurės turnyre, kurios rungtynės per tavo karjerą paliko ryškiausią įspūdį? Su kuo buvo asmeniškai sunkiausiai žaisti, kodėl?

- Buvo nemažai rungtynių, kurios labai įsiminė, bet didžiausią įspūdį man paliko susitikimas su Norvegijos grandu Trondheimo „Rosenborg“, kai žaidėme išvykoje. Kodėl būtent šios? Dėl nuostabios atmosferos ir labai gero lygio futbolą žaidžiančių varžovų („Ekranas“ pralaimėjo 0:4 – aut. past.).

Tikiesi vieną dieną grįžti į aikštę tarptautinėse rungtynėse? Kaip manai, ar tai būtų realu su „Banga“? Ne taip seniai juk su Azerbaidžano komanda gargždiškiai žaidė...

- Žinoma tikiuosi! Juk tai nėra kažkokia nereali, neįgyvendinama svajonė! Reikia sėkmingai sužaisti taurės turnyre ir tada jau bus galima pagalvoti ir apie Europą. Vieną kartą „Banga“ tarptautinėje arenoje jau žaidė, kodėl negalėtų tai nutikti ir dar sykį?

Nuo praėjusio sezono vidurio rungtyniauji Gargžduose, nors praeitą sezoną pradėjai Klaipėdos „Atlante“. Tiesa, ten sužaidei vos keletą rungtynių ir taip pat kaip dar keli žaidėjai, dingai iš futbolo fanų akiračio iki vasaros. Kas tada nutiko uostamiesčio ekipoje, negi viskas buvo taip blogai, kad A lygą iškeitei į Kelmės klubą LFF II lygos vakarų zonoje?

- Iš tikro nesinori prisiminti to laikotarpio, kai negalėjau rungtyniauti, nes trukdė biurokratinės kliūtys. Buvo pasibaigęs registracijos laikas, o kadangi kelias rungtynes už „Atlantą“ jau buvau sužaidęs, teko iki vasaros treniruotis Panevėžio futbolo akademijoje. Beje, esu labai dėkingas jos treneriams už tai, kad leido treniruotis ir palaikyti sportinę formą. Didelis jiems ačiū.

Papasakok kaip atsidūrei „Bangoje“, rinkaisi iš kelių komandų?

- Viskas nutiko labai paprastai – pasiūlė, atvažiavau, sužaidžiau draugiškas rungtynes ir pasirašiau kontraktą. Kitas variantas buvo Rygos „Daugava“, tačiau pasirinkau Gargždus ir nesigailiu.

Ar nėra psichologiškai sunku žaisti Gargžduose? Vis tik atstovaudamas „Ekranui“ iškovojai ne vieną titulą, o pergales skindavot kur kas dažniau, nei pralaimėdavot. Kaip manai, tas nugalėtojų mentalitetas tikrai egzistuoja, ar tai tik gandas?

- Ne, man tikrai dėl to nėra sunku žaisti Gargžduose, tikiuosi artimiausiu metu pradėsime rinkti taškus ir viskas bus labai gerai. Dėl nugalėtojų mentaliteto manau, kad tai yra tikrai ne gandas, o labai realus dalykas. Pavyzdžiui „Ekranas“ jį tikrai turi, tačiau tai išugdoma ne per metus, o per ilgą laiko tarpą, kai iškovojama daug pergalių.

Gargždai – mažas miestelis, ką patartum nuveikti ar pamatyti turistui, atvykusiam į šį kraštą? Ar iš karto temptumeisi į Klaipėdą?

- Į Gargždus atvykusiam žmogui visų pirma pasiūlyčiau apsilankyti „Bangos“ rungtynėse. Gargždai tikrai palaiko savo komandą, tokį ryšį su ekipa turi tikrai ne visi miestai, retai kur tai pamatysi. Pats miestelis labai gražus ir tvarkingas, o jei kažkam reikia didelio „judėjimo“, tada jau reikia vykti į Klaipėdą.

Ką patys žaidėjai veikiate laisvalaikiu? Prisimenu, tau žaidžiant Pakruojyje vykdavo nuolatinės stalo teniso ir kompiuterinio žaidimo FIFA kovos, kokios tradicijos „Bangoje“?

- Laisvalaikis panašus, tik dabar žaidžiame nebe FIFA11, kaip Pakruojyje, o FIFA13 (juokiasi).

Paskutiniame ture neblogai sužaidėte su „Žalgiriu“, naujas treneris įnešė naujų vėjų ar tiesiog supratote, jog nebėra kur trauktis?

- Man atrodo, kad šį sezoną ne vienas rungtynes sužaidėme neblogai, gal išskyrus su „Dainava“ ir „Kruoja“, bet taškų turime surinkę labai nedaug. Tikiuosi taškų kraitis artimiausiu metu gerokai papilnės.

Dabar artėja dvikova su „Atlantu“ – kokios mintys prieš ją? Ar jums tai kažkuo išskirtinė kova?

- Laukiame šios akistatos. Labai viliuosi, jog susirinks pilnas stadionas ir tiek mes žaidėjai, tiek fanai patirs daug teigiamų emocijų. Tikiuosi, jog pagaliau padovanosime savo aistruoliams pergalę!



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių