Londonui Lietuvos olimpiečiai ruošis čiulpdami nykštį

Lietuvos olimpiečiai pašiurpo, kai pamatė, kokią dovanėlę jiems parengė valstybė. Kitais metais lėšų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms numatyta tiek, kad pinigų užteks tik pirštą čiulpti.

Portalas jau rašė apie šalies sportui iškastą vilkduobę, į kurią Lietuvą garsinantys sportininkai turėtų įgriūti dėl Seimo priimto 2010 m. valstybės biudžeto.

Išvydę prognozuojamą kitų metų programos „Londonas 2012“ finansavimą, pasibaisėjo ir patys sportininkai. 2010 m. jų mokomajam sportiniam darbui, kitaip tariant, treniruočių ir dalyvavimo varžybose išlaidoms, numatyta vos 138 tūkst. litų. Tai - beveik trisdešimt kartų mažesnė suma nei net ir metų viduryje apkarpytos lėšos, tekusios olimpiečiams šiais metais.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose be pasiruošimo stovyklų ir varžybų. Bijau, kad mano ir daugelio kitų gerų sportininkų rezultatai kitais metais kris. Nevažiuosime į treniruotes užsienyje - sėdėsime namie ir pirštą čiulpsime“, - ironizavo geriausias praėjusių metų šalies sportininkas, penkiakovininkas Edvinas Krungolcas.

Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė skaičiavo, kad vien jos pasirengimui per metus reikėtų maždaug pusės numatomo finansavimo - 70 tūkst. litų. Tuo metu pirmajame Londono olimpinės rinktinės kandidatų sąraše yra 37 sportininkai.

„Mes nereiškiame pretenzijų, kad mūsų stipendijos mažėja. Nenorime gerinti savo finansinių ir socialinių garantijų, bet bent jau norime turėti galimybę treniruotis“, - teigė šaulė.

Sportininkai tvirtino ir taip taupantys kaip įmanydami - skaičiuojantys kiekvieną kuro litrą, ieškantys pigiausių viešbučių. Olimpiečiai neturėjo iliuzijų sulaukti pagalbos ir iš privataus sektoriaus.

Beje, portalo duomenimis, preliminari 2010 m. pasirengimo olimpinės žaidynėms sąmata buvo pateikta į bendrus Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) asignavimus įskaičiavus ir dalį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšų, nors tai draudžia KKSRF įstatymas.

Neoficialiomis žiniomis, neturėdama kitos išeities, KKSD vadovybė planuoja fonde palikti tik keletą milijonų litų, o kitas lėšas panaudoti departamento pagrindinių programų finansavimui.

„Kažkodėl valstybė labai drąsiai nesilaiko įstatymo. Paradoksalu, bet taip yra“, - stebėjosi D.Gudzinevičiūtė, kuri antrus metus priklauso KKSRF tarybai, skirstančiai fondo lėšas sporto projektams.

2010 m. valstybės biudžete KKSD numatyta skirti 38 mln. litų, iš kurių 19,7 mln. sudaro KKSRF lėšos. Biudžeto įstatymą dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.


Geriausi šalies penkiakovininkai jaučiasi lyg užmesti ant laužo ne vien dėl kitų metų biudžeto. Nebeišgalėsiantys vykti treniruotis į užsienį, sportininkai negalės to daryti ir namuose.

Vilniuje, kur gyvena ir treniruojasi rinktinės lyderiai, penkiakovininkai neteko pagrindinės savo bazės - Lazdynų baseino. Vienintelis 50 m ilgio baseinas sostinėje uždarytas savivaldybės sprendimu.

„Jeigu anksčiau mes buvome problema konkurentams iš viso pasaulio, tai dabar savivaldybė vienu ypu mus pasiuntė į nokdauną. Laukia tragedija“, - skundėsi penkiakovininkų rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas.

„Neturime kur plaukti. Penkiakovininkas be vienos rungties - kaip bėgikas be vienos kojos“, - nelinksmai juokavo E.Krungolcas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių