LKL klubų finansiniai aruodai pildosi

Ekonominio sunkmečio ir mokesčių reformų prakiurdytos skylės šalies krepšinio klubų biudžetuose palengva traukiasi - Lietuvos krepšinio lyga (LKL) laukia sotesnių metų.

Situacija stabilizavosi

Praėjusiais metais ne vieno LKL klubo vadovų galvas spaudusios finansinės problemos šiemet piešiamos gerokai šiltesniais atspalviais.

„Nėra tokios komandos, kurios biudžetas būtų sumažėjęs. Visiems klubams pavyko įgyvendinti minimalaus 600 tūkst. litų biudžeto reikalavimą“, - optimistiškai kalbėjo LKL generalinis direktorius Linas Gilys, nors ir neatskleidė, kiek per metus pasistiebė vidutinio klubų biudžeto kartelė.

Anot vieno LKL vadovų, pagerėjo ir pačios lygos finansinė padėtis, be to, plačiau pinigines atvėrę klubai papildys Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sąskaitą. Pagal šiemet pakoreguotas taisykles, komandos turi teisę registruoti pirmenybėms penkis legionierius, o už šeštąjį tenka pakloti 50 tūkst. litų mokestį LKF. Kol kas tokia galimybe pasinaudojo vienintelis Kauno „Žalgiris“.

Šalies vicečempionams 20 tūkst. litų atsiėjo ir vyriausiojo trenerio iš užsienio - serbo Aco Petrovičiaus - registracija. Analogiškas sumas suploti teko Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir „Perlo“ klubams, kuriems nuo šiol vadovauja kroatai - atitinkamai Draženas Anzulovičius ir Ivanas Sunara.

LKF surinktas papildomas pajamas žada panaudoti vaikų krepšinio vystymui.

Lygis - solidesnis?

Anot LKL varžybų direktoriaus Tomo Rimkaus, finansiškai sustiprėję klubai turėtų pakelti ir krepšinio lygį LKL.

„Pastebime, kad į Lietuvą grįžta solidūs žaidėjai. Tikimės, kad čempionato lygis bus aukštesnis už pernykštį, kuomet LKL žaidė daug žalio jaunimo. Dabar patyrusių ir jaunų krepšininkų derinys turėtų būti kokybiškesnis“, - samprotavo T.Rimkus.

Jo nuomone, dėl čempionų laurų vėl turėtų grumtis „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ krepšininkai, o išstumti „Šiaulių“ komandą iš trečiosios vietos pretenduoja tokios ekipos kaip Klaipėdos „Neptūnas“, Utenos „Juventus“ ar Vilniaus „Sakalai“.

Nori geresnių arenų

Tiesa, ne visų LKL ekipų finansiniai reikalai vasarą keitėsi į gerąją pusę. Iš lygos buvo pašalintas Marijampolės „Sūduvos“ klubas, nesugebėjęs likviduoti įsiskolinimų.

„Marijampoliečiai vieninteliai turėjo skolų. Kiti klubai? Galbūt girdime apie jų skolas žiniasklaidoje, bet jas dar reikia pagrįsti atitinkamais teismo sprendimais“, - dėstė L.Gilys.

„Sūduva“ buvo priversta atsisveikinti su LKL ir dėl prasčiausia lygoje vadintos salės. Anot LKL vadovybės, dar penkios arenos yra probleminės ir iki galo neatitinka lygos kriterijų.

„Nežiūrėsime į tai formaliai - reikalaujame, kad per keletą metų tos problemos būtų išspręstos, nes dabar kontrastai tarp įvairių arenų yra pernelyg dideli“, - sakė L.Gilys.

Ieškodamos išeičių kai kurios LKL komandos nusprendė namų rungtynes žaisti kituose miestuose: „Sakalai“ pasirinko Šakių areną, Palangos „Naglis-Adakris“ - Klaipėdą. LKL vadovų teigimu, po šio sezono bus svarstoma, ar leisti komandoms ir toliau tokiu būdu „migruoti“ tarp miestų.

Antradienį rungtynėmis tarp „Žalgirio“ ir Kėdainių „Nevėžio“ startuojančiame LKL čempionate dalyvaus 13 klubų. Po reguliaraus sezono balandį aštuoni jų pratęs kovą atkrintamosiose varžybose, paskutinė ekipa atsisveikins su LKL, o dvyliktą vietą užėmusi komanda kausis su Nacionalinės krepšinio lygos čempionais dėl teisės likti stipriausioje šalies lygoje.