Lietuvos futbolas: besiveržiančių į elito lygą - negausu

Per vykusį Lietuvos A ir pirmosios lygos klubų atstovų ir Lietuvos futbolo federacijos susitikimą, buvo nutarta siekti, kad šiemet A lygos pirmenybėse žaistų 10 komandų.

Nepaisant to, kad dokumentus gauti A lygos licencijai pateikė tik devynios pernai joje rungtyniavusios komandos, LFF interneto puslapis, kaip dešimtą pretendentą žaisti A lygoje įvardijo pernai antrą vietą pirmojoje lygoje užėmusį Kėdainių „Nevėžį“.

Tiesa, galutinai minties dalyvauti A lygoje neatmeta ir 2012-ųjų pirmosios lygos čempionė Jonavos „Lietava“.

Trūksta apšvietimo

„Dirbu klube jau ketvirti metai. Ir suprantu, kad laikantis pirmojoje lygoje yra prarandama motyvacija,“ – kalbėjo Jonavos klubo vadovas  Aironas Morkūnas.

To, kad jonaviškiai nebūtų svarstę galimybės žaisti toje lygoje, teisę žaisti kurioje jie iškovojo sportiniu principu, nebuvo.

Nors veikiausiai mintys žaisti A lygoje jau šiemet, teliks tik „Lietavos“ svajone.

„Kol dar nėra praėjęs licencijavimas ir yra likusi galimybė, aš sakau – galbūt. Bet realiai manau, kad šiemet būsime pirmos lygos komanda. Nėra daug laiko ir aš nemanau, kad federacija padarytų tokių įspūdingų nuolaidų, kurios radikaliai per kelias savaites pakeistų visus reikalus,“ – sakė A. Morkūnas.

Pirmiausia nuolaidų reikėtų Jonavos klubo infrastruktūrai. Nors Jonavos stadionas 2009-aisiais buvo restauruotas, labiausiai „Lietavai“ koją kišą stadiono apšvietimas.

„Stadiono apšvietimas – pirmiausia mūsų problema. Ji bus aktuali sezono pabaigoje - spalio ir lapkričio mėnesiais. Tiesa, kalbėjausi su LFF generaliniu sekretoriumi ir kitą savaitę organizuosim susitikimą su rajono valdžia ir federacija šiuo klausimu. Padiskutuosime, kokias išimtis galėtų padaryti federacija ir ką mūsų rajono valdžia galėtų įsipareigoti,“ – vis dar galutinai vilčių nepraranda „Lietavos“ vadovas.

A. Morkūnas pripažįsta, kad dalyvavimas A lygoje pareikalautų daugiau lėšų, negu pasilikimas pirmojoje. Jo apskaičiavimais, prie pernykščio Jonavos klubo biudžeto – 300 tūkst. litų, reikėtų pridėti dar 500 tūkst.

„Bet jeigu turėtume infrastruktūrą ir žaistume A lygoje – ir savivaldybė prisidėtų didesnėmis sumomis, ir rėmėjai į reikalą kitaip žiūrėtų,“ – įsitikinęs „Lietavos“ klubo vadovas.

Jei kartais „Lietavai“ pavyktų išspręsti visas problemas ir ji pasiryžtų startuoti elitinėje Lietuvos futbolo lygoje, A. Morkūno manymu, jai reikėtų žaidėjų papildymo.

„Mes po pernai praradome puolėją ir vidurio saugą. Dabar su mūsų komanda treniruojasi buvęs „Ekrano“ futbolininkas jonaviškis Dominykas Galkevičius. Jeigu nutartume žaisti A lygoje, jis būtų pirmas žaidėjas, kurį kalbintume.  Nes mūsų credo yra – pirmiausia žiūrėti į futbolininkus iš Jonavos,“ – kalbėjo „Lietavos“ vadovas.

Šiuo metu klubas nėra pasirašęs jokių profesionalų sutarčių su futbolininkais.

„Pirma lyga yra mėgėjų lyga. Nors pinigus žaidėjams mokame. Iš tiesų jie yra pusiau profesionalai. Mes jų turime visokių: ir dirbančių, ir besimokančių.“ – sakė A. Morkūnas.

Derėsis su rėmėjais

„Mes kelis pastaruosius metus sakome tą patį: mums A lyga yra prioritetas. Mūsų klubas – nevienadienis. Jis turi ir pasiekimų, ir istoriją. Bet realiai susiduriame su problemomis dėl infrastruktūros ir finansavimo. Per klubų posėdį mums pasiūlė su kai kuriomis išlygomis dalyvauti A lygoje. Suprantame, kad futbolo plėtrai devynios komandos A lygoje yra labai neparanku. Manau, jei grįžtume į ją, tai grįžtume ilgesniam laikui,“ – kalbėjo „Nevėžio“ direktorius Saulius Skibiniauskas.

Infrastruktūros trūkumais jis įvardijo administracinio-buitinio pastato, kurio reikalauja LFF licencijavimo skyrius, nebuvimą. Prieš porą metų baigėsi Kėdainių stadiono remontas. Dabar kėdainiškiai turi stadioną su dirbtine danga, kuriame įrengta beveik 3 tūkst. plastikinių kėdučių ir pagrindinius licencijavimo infrastruktūros kriterijus jis atitinka.

„Nevėžis“ nėra užtikrintas dėl savo finansinių pajėgumų.

„Yra pirmosios lygos komandos išlaikymo kaštai, yra – A lygos. A lygoje yra ženkliai didesnis startinis mokestis ir pačios komandos išlaikymas. Žaidėjas, kuris dabar treniruojasi 4-5 kartus per savaitę, turės treniruotis 2 kartus per dieną, jei norime nebūti A lygos autsaideriais. Ir tada žaidėjui iškeli pasirinkimą: arba tu meti visą kitą veiklą ir tampi profesionalu, arba iš komandos pasitrauki. O tada tam pačiam žaidėjui reikalinga daugiau finansavimo, kad jis iš futbolo išgyventų. Todėl pirmus metus mes turėtume pereinamąjį laikotarpį. Labai spaustumėmės, daug skaičiuotume,“ – aiškino S. Skibiniauskas.

Vis dėl to „Nevėžio“ vadovas neslėpė, kad bet koks taupymas jo klubui nepadės, jeigu jo biudžetas nebus aukštesnis nei pernai.

„Jei negausime papildomo finansavimo, žaisti A lygoje nėra realu. Dabar turime per savaitę aptarti šį klausimą su pagrindiniais rėmėjais,“ – tikino S. Skibiniauskas.

Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms „Nevėžis“ rimtesnių pakitimų komandoje nežada.

„Mes tikrai nenusigrešim nuo savų žaidėjų. Jie du metus paeiliui pirmojoje lygoje iškovojo antrąją vietą ir tai yra tikrai tvirta komanda. Manau ji jau pernai galėjo žaisti A lygoje ir gėdos Kėdainiams nepadarytų. Kita vertus, šiemetinė A lyga, nors atrodė, kad silpnės, darosi stipresnė. Tačiau bet kokiu atveju pradžioje mes tikrai neturėsime milijonų, kad atsivežti geriausius futbolininkus. Jei startuotume A lygoje, bandytume žaisti ta pačia sudėtimi, kaip pernai,“ – kalbėjo Kėdainių klubo vadovas.

Daugiau norinčių nėra

Apie A lygą svajojo pernai trečią vietą pirmojoje lygoje užėmęs Vilniaus „Granitas“. Jo vadovybė bandė ieškoti rėmėjų užsienyje. Tačiau viskas baigėsi liūdnai. Klubas ne tik nestartuos tarp stipriausiųjų, bet ir atsisakė licencijuotis pirmojoje lygoje. Ir apskritai nutarė panaikinti savo suaugusiųjų komandą,  apsiribojus vien vaikų futbolu.

Nedaug nuo „Granito“ atsilikusio „Trakų“ klubo prezidentas ir pagrindinis rėmėjas Janas Nevoina pernai buvo užsiminęs apie klubo galimybes kilti į aukštesnį divizioną.

„Anot prezidento, į A lygą eitume, jeigu pernai būtume laimėję pirmą vietą pirmojoje,“ – pasakojo „Trakų“ sporto direktorius Artūras Steško.

Jis mano, kad jeigu komanda sportiniu principu būtų iškovojusi teisę žaisti A lygoje, didelių licencijavimo trukdžių tam nebūtų.

„Mūsų stadioną šiek tiek pakoregavus, tikrai būtų galima žaisti A lygoje,“ – tvirtino A. Steško.

Penkta 2012-ųjų pirmosios lygos komanda – Vilniaus „Polonia“ apie A lygą nesvajoja. Jai žiemą buvo iškilęs išnykimo pavojus. Jos prezidentas Stefanas Kimso džiaugiasi, kad klubui pavyko atrasti lėšų išlikti pirmojoje lygoje.

Šeštą vietą užėmęs „Šilutės“ klubas A lygoje savo metu yra praleidęs ne vienus metus. Nuo tų  laikų Šilutėje yra išlikusi, anot jos sporto direktoriaus Dainiaus Gricevičiaus, padori infrastruktūra.

„Yra ir aikštė ir bazė. Bet viskas yra pinigai. Nei mūsų savivaldybė yra labai turtinga, kad galėtų mus labai stipriai remti, o ir didelių rėmėjų šiai dienai neturim. Vargstam, kaip ir visi. Su biudžetais, su pinigais visiems yra opus klausimas. Sportininkams nėra jokių lengvatų, visas sutartis valdžia apmokestino. Mokesčius mokam, ieškom pinigų,“ – kalbėjo D. Gricevičius.

Sugrįžimo į A lygą, anot sporto direktoriaus, klubas nesvarstantis.

Paskutinėje, dešimtojoje pirmosios lygos vietoje pernai likusių „Kėdainių“ vadovų mintyse - toli gražu ne A lyga.

„Kai savivaldybė mus remdavo, tai „Nevėžiui“ tekdavo keturios dalys, mums – viena. O pernai mums nedavė nieko. Ir šiemet žadėjo neduoti. Bet mes darome žygius, kad nors startinį mokestį sumokėtų.  Jeigu negausime šių pinigų, tai mes nedalyvausim nei pirmoje, nei antroje lygoje. Niekur,“ – „Kėdainių“ problemas dėstė klubo vadovas Vygandas Jodenis.