Legendų mače A. Sabonio šou nukalė pergalę „Žalgiriui“ (komentarai)

Legendinių Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA krepšininkų dvikova vėl tapo realybe. Sekmadienį Arvydas Sabonis „Žalgirio“ arenoje kovojo su buvusiomis CSKA žvaigždėmis.

„Žalgirio“ marškinėlius vėl užsivilko Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Vitoldas Masalskis, Virginijus Jankauskas, Mindaugas Arlauskas, kiti žinomi Kauno komandos žaidėjai, o CSKA veteranų gretose - Vladimiras Tkačenka, Sergejus Tarakanovas, Anatolijus Myškinas, Heino Endenas, Aleksandras Meleškinas.

Lyderis. Arvydas Sabonis buvo ekipos lyderis savo geriausiais metais, toks liko ir dabar. Milžinas, į aikštę grįžęs po sveikatos bėdų, buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, pelnęs 16 taškų. Sabas pasižymėjo ne tik puldamas. Likus 5 sek. jis įspūdingai „nupūtė“ S.Tarakanovo metimą, taip nulemdamas „Žalgirio“ veteranų pergalę 46:45.

„Mes susirinkome paprakaituoti. Geriausia būtų, jeigu rungtynės būtų pasibaigusios lygiosiomis, bet to taško niekaip nepanaikinsi. Teisėjai baudų nešvilpė, - sakė A. Sabonis. - Aš kiekvieną rytą atsikeliu ir mėtau. Suprantate, negaliu bėgioti nuo vienos linijos iki kitos, todėl patogiau nuo tritaškio linijos iki kitos. Porą kartų perbėgi aikštę ir tada jau rankos dreba".

Komentaras I. „Mačiau, kad žiūrovai iš šio susitikimo troško daugiau nei draugiškos rungtynių. Tas ypač pasijautė mačo pabaigoje, Man rungtynės priminė senus laikus, kai nenorėdavome pralaimėti. Ir šiandien troškome laimėti. Prieš šias rungtynes buvome susirinkę į keletą treniruočių. Nors mačas buvo draugiškas, bet aš labai troškau, kad mūsų komanda laimėtų. Džiugu, kad tai pavyko“, - sakė vienas rezultatyviausių mačo dalyvių S. Jovaiša.

Komentaras II.„Per šią dvikovą negalvojau apie buvusias “Žalgirio" ir CSKA kovas, bet prieš tai jas, žinoma, prisiminiau. Su lietuviais visada būdavo malonu susitikti, puikiai prisimenu mūsų kovas krepšinio aikštelėje ir bendras treniruotes SSRS rinktinės stovyklose.

CSKA ir „Žalgirio“ krepšininkai buvo tik varžovai krepšinio aikštelėje, bet ne priešais gyvenime. Tai matosi ir dabar. Pažiūrėkite, kiek žiūrovų stebėjo mūsų rungtynes. Ir jie plojo ne tik buvusiems žalgiriečiams, bet ir mums, CSKA veteranams. Tai labai smagu.

CSKA veteranai tokius draugiškus santykius palaiko tik su žalgiriečiais, su kitomis buvusios SSRS komandomis tokių tradicijų nėra. Mes šiai dvikovai su kauniečiais nesirengėme, atvykome tiesiai iš laivo į balių. Manau, kad varžovai mačui rengėsi tikrai daugiau. Aš prieš 3-4 metus dar treniruodavausi, tačiau dabar nesportuoju, nes nelieka laiko, Turiu daug reikalų, tenka daug keliauti. Tačiau po šio mačo atsirado noras treniruotis", - teigė CSKA ekipai atstovavęs estas Heino Endenas.

Komentaras III. „Niekas nesitikėjo, kad po daugelio metų į krepšinio aikštelę grįš krepšinio legendos: A. Sabonis, S. Jovaiša, V. Masalskis, S. Tarakanovas ir kiti, bet tai įvyko. Mače buvo nemažai šou elementų, bet su kiekviena minute įtampa didėjo ir galiausiai tapo tokia, kaip aukso karštligės metais. Labai smagu, kad krepšinio žiūrovams padarėme tokią šventę“, - sakė vienas dvikovos organizatorių bei dalyvių Vladimiras Romanovas.

Rezultatyviausi. „Žalgiriui“ daugiausia taškų pelnė: Arvydas Sabonis 16, Mindaugas Arlauskas 10, Sergejus Jovaiša 9. CSKA: Igoris Kudelinas 19, Sergejus Tarakanovas 11.

Ažiotažas. „Tokio susidomėjimo „Žalgirio„ rungtynėmis senokai nesu patyręs. Bilietų manęs prašo pažįstami ir draugai, tad galiu spręsti, kad „Žalgirio“ arena turėtų būti sausakimša. Tai man primena principinius aukso karštligės metus, kai prie Kauno sporto halės nusidriekdavo ilgiausios eilės“, – pasakojo 1972–1985 m. „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs, o dabar klubo sporto direktoriumi dirbantis Vitoldas Masalskis.

Pristatymas. Keli tūkstančiai arenoje susirinkusių žiūrovų  garsiais aplodismentais pasitiko ir „Žalgirio“, ir  CSKA buvusias žvaigždes. Aistruoliai priešiškumo nejautė net  Sergejui Tarakanovui, kuris ankstesniais laikais sulaukdavo audringų švilpimų. Ypač šiltai buvo sutiktas Vladimiras Tkačenka.  Šis legendinis milžinas sekmadienį nerungtyniavo dėl sveikatos problemų. Vis dėlto jis mačą pradėjo simboline ginčo kova su A. Saboniu.

Rungtynių eiga

Veteranų ekipos, treniruojamos Vlado Garasto ir Igorio Miglinieko, abipusiu susitarimu žaidė du kėlinius po  15 min. Rungtynės prasidėjo Sergejaus Jovaišos dvitaškiu. Gudrusis lapinas galėjo pelnyti dar du taškus, tačiau prametė iš po krepšio. Be jo, startiniame žalgiriečių penkete aktyviai darbavosi A. Sabonis, sužaidus daugiau nei min. įspūdingu dėjimu išlyginęs rezultatą -  6:6. Tritaškiu šeimininkus į priekį bandė truktelėti V. Romanovas, bet metimas tikslo nepasiekė. Svečiai netruko spurtuoti 9:0 ir pirmavo 6:15.

Trumpai atsipūtęs A. Sabonis vėl grįžo į aikštę ir sugrąžino intrigą. Po jo dvitaškio ir tritaškio šūvių žalgiriečiai priartėjo 16:18. Netrukus S. Jovaiša užbaigė greitą prasiveržimą ir išvedė lietuvius į priekį 19:18. Pranašumą kauniečiai išlaikė iki pirmojo kėlinio pabaigos 26:23.

Antrasis kėlinys prasidėjo A. Sabonio dėjimu. Netrukus LKF prezidentas drauge su S. Jovaiša surengė greitą kontrataką ir įtvirtino pranašumą 30:28. S. Tarakanovo ir I. Kudelino vedama CSKA spurtavo 5:0 (30:33). Žalgiriečiai neliko skolingi. Po Sabo perdavimo per visą aikštę ir dėjimo - 37:33.

Likus 3 min. CSKA po I. Kudelino tolimo šūvio buvo priekyje 39:40, bet S. Jovaiša kirto tuo pačiu ginklu 42:40.

Likus 35 sek. I. Kudelinas dar vienu tritaškiu vėl persvėrė svečių naudai 44:45. Maskviečius tempęs snaiperis, gerokai jaunesnis už savo oponentus. Ne visai sąžininga, ar ne?

V. Masalskis likus 10 sek. pataikė svarbų dvitaškį - 46:45. Žalgiriečiai vėl priekyje!!!  Paskutinė CSKA ataka. Likus 5 sek. S.Tarakanovo metimą įspūdingai „nupūtė“ A. Sabonis. Pergalė mūsų!!!.

 

 




NAUJAUSI KOMENTARAI

Bokso čempionas

Bokso čempionas portretas
Kruvinomis riaušėmis 1960 metais Kaune baigėsi sporto varžybos. O jau kitais metais didelės riaušės kilo Rusijos mieste Krasnodare. 1960-ųjų vasarą Kauno „Žalgirio“ žaidimų aikštyne ir šalia jo įvyko sporto sirgalių riaušės. Per jas šūviu iš minios vienas žmogus buvo nušautas, o kitą jauną vyrą milicijos darbuotojo paleista kulka sunkiai sužeidė. Apie neramumus Kaune jau kitą dieną buvo pranešta per lietuvių kalba transliuojamas „Amerikos balso“ radijo laidas. Šis įvykis sukėlė daug rūpesčių tuometinės sovietinės Lietuvos vadovams, nes visa tai įvyko liepos 21-osios pavakarę, švenčiant sovietų valdžios Lietuvoje dvidešimtmetį. Šiose iškilmėse Vilniuje dalyvavo ir aukštas svečias iš Kremliaus – Sovietų Sąjungos komunistų partijos sekretorius ir Prezidiumo narys Michailas Suslovas. Apie chuliganizmo pasireiškimus Kaune jis buvo nedelsiant informuotas ir, kiek žinoma, davė komandą viską išsiaiškinti, o kaltuosius – nubausti. Kauno Ąžuolyne, priešais Kūno kultūros instituto centrinius rūmus įrengtą „Žalgirio“ žaidimų aikštyną, tais laikais ypač daug žiūrovų ateidavo per įvairias krepšinio ir bokso varžybas, o šių tada išties būdavo nemaža. Tais laikais daugelis žmonių buvo pradėję prasigyventi. Į pamėgtas sporto varžybas nemažai vyrų ateidavo išlenkę ne po vieną šimtą gramų degtinės ar vyno (patogiausia vasaros metu tai padaryti būdavo netoli aikštyno augančių ąžuolų paunksnėje ant žolės). Po tokio žiūrovų „apšilimo“ sportininkai dažnai susilaukdavo audringo palaikymo, o jei nesisekdavo – „daugiaaukščių“ keiksmų. Na o teisėjai dažniausiai būdavo įvertinami rusiškai (vienas švelniausių šauksmų tada būdavo „sudju – na mylo!“ – „teisėją – į muilą!“). Panašiai viskas vyko ir tą dieną, kai Kauno ringe susitiko Lietuvos „Spartako“ komanda ir Uzbekijos rinktinė. Pasižiūrėti varžybų į medines aikštyno tribūnas susirinko ne mažiau kaip 6000 žiūrovų, daug paauglių buvo ir aplink augančiuose medžiuose bei ant tvorų, nuo kurių buvo galima stebėti boksininkų kovas. Kovos buvo labai įtemptos – nugalėdavo tai vienos, tai kitos komandos sportininkai. Tai labai suintrigavo žiūrovus. Prieš paskutiniąją dvikovą mūsiškiai pirmavo rezultatu 5:4, tad visi sirgaliai labai palaikė į ringą iškopusį perspektyvų boksininką, Kauno čigoną Mišą Stankevičių. Jo varžovas uzbekas boksavosi gan „nešvariai“ – neatsargiu galvos smūgiu net išmušė kauniečiui dantį. Vis dėlto galiausiai tai kovai teisėjavę net trys teisėjai iš Uzbekijos paskyrė pergalę savam boksininkui, nors du teisėjai lietuviai pripažino, kad pajėgesnis M. Stankevičius. Išgirdus tokį nepalankų sprendimą, pasigirdo garsus švilpimas ir nepasitenkinimo šūksniai, o kai teisėjų link puolė būrys kauniečių čigonų, į ringą iš žiūrovų tribūnų pasipylė kiaušiniai, obuoliai ir net akmenys. Degė milicijos mašinos. Milicininkai puolė atstumti puolančiuosius, bandė įvesti tvarką, bet tai tik dar labiau įkaitino sporto aistruolius. Įsisiautėjusi ir nevaldoma minia po to plūstelėjo per pagrindinius aikštyno vartus, parvertė ir padegė čia stovėjusį dengtą milicijos automobilį, vadinamąjį „voronoką“. Kiek toliau nuo vartų tas pat nutiko ir motociklui „Emka“. Kai Kauno milicininkai pradėjo šaudyti į viršų, jaunimas pradėjo juos mušti. Prasidėjus riaušėms, pirmiausia pasigirdo keli šūviai iš minios ir vienas studentas sukniubo ant asfalto... Po to ekspertai rado įvairiausių kalibrų šovinių tūtelių – vadinasi, kai kurie žiūrovai į sporto varžybas ateidavo ginkluoti. Tądien milicijos pajėgos buvo gan menkos, nes daug pareigūnų buvo išsiųsta sostinėn, į dainų ir šokių šventę. Kai nukentėjo keli milicininkai, į pagalbą buvo iškviesti milicijos mokyklos kursantai. Jiems padedant, įniršusieji sporto aistruoliai buvo išvaikyti. Naktį po riaušių buvo sulaikyta koks šimtas bokso aistruolių. Jie tris paras buvo pralaikyti milicijos valdybos laikinojo sulaikymo kambariuose. Beje, vėliau ekspertai nustatė, jog studentas buvo nušautas ne iš milicininko tarnybinio ginklo. Kaltininkas taip ir nebuvo surastas. Viską tada aiškinosi kagėbistai, o milicijai, kaip buvo įprasta, jie jokių žinių neteikdavo. Dar vienas žmogus buvo netyčia peršautas milicijos vyresniojo seržanto pistoletu. Tas pareigūnas vėliau buvo nuteistas lygtinai. Tuo metu atostogavusiam Kauno milicijos vadovui Jonui Abukauskui vidaus reikalų ministras pareiškė griežtą papeikimą, nemažai kitų asmenų taip pat gavo įvairias tarnybines ir partines nuobaudas. Keletą sulaikytų triukšmadarių vėliau teisė už chuliganizmą. Kokių nors politiškų apraiškų KGB neįžvelgė, bet priemonių vis tiek ėmėsi. Viskam dirigavusi KGB nušauto jaunuolio neleido šarvoti namuose. Iš Kauno klinikų karstas su vaikino kūnu kagėbistų nustatytu maršrutu kažkodėl pro specialiai išstatytus postus aplinkiniais keliais buvo nuvežtas ir palaidotas Seniavos kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo tik keletas artimųjų ir kunigas. Tuometinis miesto laikraštis „Kauno tiesa“ pagal to meto taisykles apie ketvirtadienio vakaro įvykį nieko konkretaus nerašė. Tik sekmadieninio laikraščio numerio sporto skyrelyje su rubrika „Sportinėmis temomis“ buvo išspausdintas redakcinis straipsnelis pavadinimu „Griežtą atkirtį chuliganams! Lauk juos iš stadionų ir sporto bazių!“ Straipsnelyje minima, kad „chuliganiški elementai“ ypač „pamėgo“ boksą, nes ši sporto šaka jiems sukelianti daug aistrų ir todėl jiems čia labai paranku. Žmonės buvo paraginti ryžtingai protestuoti prieš bet kokius „reiškinius, žeminančius tarybinį sportą“. Padarytas priekaištas ir milicijos darbuotojams – girdi, jie ne visuomet kaip reikiant palaikantys tvarką sporto bazėse, nepakankamai ryžtingai kovojantys su girtuokliavimu. Daugiau apie įvykusius neramumus miesto žmonės žinoti neprivalėjo. Bruzdėjimas Krasnodare kilo 1961 metų sausio 15-ąją. Viskas prasidėjo tuo, kad kolūkiniame turguje eilinis Vasilijus Grenis pardavė kareiviškus batus, kepurę ir marškinius, pavogtus iš karinio sandėlio. Kareivį sulaikė karinis patrulis. Kaipmat apie sulaikytąjį susibūrė jį palaikanti minia. Užjaučiantieji reikalavo kareivį paleisti. Patruliai kreipėsi pagalbos į pro šalį einančius draugovininkus – milicijos talkininkus – ir jie visi kartu nuvedė kareivį į komendantūrą. Minia nenurimo ir nužingsniavo iš paskos. Kad nuramintų žmones, kariškiai V. Grenį paleido, bet atsitiko tai, ko niekas nebuvo numatę – liaudis sulaikytojo nepažino ir jis vos spėjo išnešti kudašių, nes būtų buvęs sumuštas. O žmonės nusprendė šturmu užimti komendantūrą ir išvaduoti sulaikytąjį. Sargybinis šovė į viršų, viena rikošetu atšokusi kulka pataikė į galvą vienos Krasnodaro mokyklos dešimtokui ir šis krito negyvas... Minia kuriam laikui apmirė, o paskui, kažkuriam pasiūlius, nusprendė žygiuoti link vietinio Komunistų partijos skyriaus. Iššoko pro langus. Žuvusio paauglio kūną riaušininkai uždėjo ant neštuvų ir pasiėmė kartu. Giedodami revoliucines dainas, žmonės patraukė į Krasnodaro centrą. Prie kompartijos pastato įvyko stichinis mitingas, atvirai suskambo politiniai lozungai. Turguje miniai vadovavo paprasti kareivį užstoję jo bendraamžiai, o prie kompartijos pastato kalbas jau sakė tie, kuriems N. Chruščiovo vadovavimas nepatiko. Mitinge valdžią ypač piktai kritikavo iš armijos atleistas majoras, dirbantis kroviku, jį palaikė žvejys, iš kurio draugovininkai buvo atėmę žuvį. Jųdviejų pakviesta minia puolė į partijos pastatą ir ėmė daužyti viską, kas papuolė po ranka. Partiniai darbuotojai šoko pro langus ir spruko kuo toliau nuo savo darbovietės. Grupė mitinguotojų įsiveržė į pirmojo sekretoriaus kabinetą, vyriausybiniu telefonu paskambino į Kremlių ir paprašė prie telefono pakviesti patį N. Chruščiovą. Tuo metu N. Churščiovas kaip tik buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto plenume ir pasakojo jo dalyviams apie tai, kaip gerėjantis eilinių žmonių gyvenimas. Kai jam pasakė apie neramumus Rusijos centre, jis įsiuto ir paliepė bet kokiomis priemonėmis mitinguotojus išvaikyti. Tarp mitinguotojų netrukus įsimaišė civiliškai apsirengę KGB darbuotojai ir ėmė viską stebėti. Tuo metu minia buvo pagausėjusi iki 2000 žmonių, bet vakarop jie išsiskirstė. Naktį mieste buvo išklijuoti antisovietiniai lapeliai – juose buvo parašyta, kad Krasnodare būsią panašiai kaip Vengrijoje buvo 1954 m.

nuomone

nuomone portretas
V. Romanovą , dėl atrakcijos ir už nuopelnus Sporto Arenai - būtina išleisti į aikštelę , tačiau ... per pertraukėles , kartu su '' Žalgirio '' šokėjėlėmis , apsirengusį ...buratinu . Negalime pamiršti ir tokio fakto , kad jis yra tapęs populiariausiu šalyje šokėju - LNK TV Čempionu bei iškovojęs BURATINO vardą ?

true

true portretas
YES!
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių