Kodėl J. Valančiūnui šį sezoną geriau nebežaisti?

Net jeigu yra mažiausia galimybė, kad Jonas Valančiūnas gali pasirodyti vienose iš keturių paskutinių šio sezono Toronto „Raptors“ rungtynių, komanda turėtų patausoti taip vertinamą naujoką, rašo portalo „Toronto Sun“ apžvalgininkas.

Visada išlieka traumos tikimybė, o tai gali įvykti bet kurios atakos metu prieš bet kurį varžovą, nors komandos pasirodymas nebeturi reikšmės galutiniam išsidėstymui turnyrinėje lentelėje.

Tačiau kodėl reikėtų rizikuoti vaikiu, žinomu kaip JV (Jono Valančiūno pravardė – tritaškis.lt), jeigu bus žaidžiama tik dėl garbės. „Raptors“ neturi jokios priežasties rizikuoti Valančiūno sveikata.

Žurnalistai ketvirtadienį negalėjo pabendrauti su Valančiūnu ir daugiau sužinoti apie jo būklę.

Tačiau oficialiai teigiama, kad dėl lietuvio žaidimo prieš „Bulls“ bus sprendžiama prieš pat rungtynes. Kalbant krepšinio terminais, mažai tikėtina, kad jis rungtyniaus.

Kaip vinis kietas vaikis mėgsta alkūnėmis stumdytis su bet kuriuo varžovu, tačiau jis visada rungtyniauja tuo pačiu tempu ir kartais Valančiūno entuziazmas jam kenkia.

Nepaisant visų jo pasiekimų abejose aikštės pusėse, jis dar turi surasti būdą, kaip nerodyti savo emocijų, kai jam skiriamos abejotinos pražangos mūšio įkarštyje.

Laimėtose antradienio rungtynėse svečiuose prieš „Bulls“ Valančiūnas patyrė kaklo traumą. Ši trauma atrodė ganėtinai baisiai – lietuvio kaklą saugojo specialus įtvaras, o iš arenos jis buvo išvežtas tiesiai į artimiausią ligoninę išsamiems tyrimams.

Papildomi tyrimai atlikti tą patį vakarą, tačiau jie negali pamatuoti, kokia didelė lietuvio širdis.

Štai,kodėl Valančiūnas nori užbaigti savo pirmąjį sezoną žaisdamas kuo daugiau minučių, tobulindamas kablį kaire ranka, atmetant kamuolį, kai prieš jį dvigubinama gynyba, ir prisitaikant prie NBA žaidimo greičių, kuomet žaidžiama gynyboje.

Kaip po ketvirtadienio komandos treniruotės sakė vyr. treneris Dwane‘as Casey, „jis per daug vertingas, kad rizikuotume“.

Nors lietuvis jokių rimtų pažeidimų kaklo srityje nepatyrė, „Raptors“ klubas turėtų pasodinti krepšininką ant suolo ir paskelbti apie jo pirmojo sezono NBA pabaigą.

Toks sprendimas būtų skausmingas Valančiūnui, tačiau buvo pasiekta per daug, kad būtų galima rizikuoti jo ateitimi.

Šį sezoną „Raptors“ laukia nemažai uždavinių, tačiau komandos vidurio puolėjo pozicija yra gerose rankose turint Valančiūną.

Kai jis perpras visus gynybos niuansus, išmoks žaisti nugara į krepšį, apie šį vaikį bus kalbama kaip apie „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvį.

Valančiūnas tikrai geras žaidėjas, tačiau prieš akis jo laukia daug darbo. Kitą sezoną tikriausiai jis demonstruos  dar geresnius rezultatus nei šį sezoną.

Riešo trauma pirmoje sezono pusėje leido Jonui pažvelgti į žaidimą iš kitos perspektyvos. Praėjusią savaitę Minesotoje vykusiose rungtynėse, dėl nuovargio lietuvis užsidirbo dvi greitas pražangas – abu kartus tai padarė gindamasis prieš fiziškai tvirtesnį „Timberwolves“ „begemotą“ Nikolą Pekovičių.

Nusivylimas lėmė greitas pražangas rungtynėse Milvokyje, kur „Raptors“ metė rankšluostį į žemę dar rungtynių pradžioje.

Nėra sudėtingesnio momento NBA lygoje, kuomet artėja sezono galas, o komandos nebeturi dėl ko kovoti. Žaidėjai pradeda vadovautis emocijomis, laukti savo atlygio ir žaidžia atsargiai nenorėdami susižeisti.

Valančiūnas vis dar naivus vaikis, kuris žaidžia tik vienu būdu. Kartu jis – kilnus žaidėjas, tačiau tai kartais kenkia komandai.

Casey nėra gydytojas, bet jis supranta, kad nėra jokios priežasties leisti Valančiūną į aikštę, jeigu šis dar jaučia kaklo skausmus.

„Jam tai buvo nuostabūs metai, – tikino Casey. – Jis pademonstravo milžinišką pažangą. Tai visuomet būna su aukštaūgiais. Viena dieną jie pabunda ir atsiskleidžia. Nuostabu, kai galime pamatyti tai darant vieną iš mūsų aukštaūgių.“