K.Kemzūra: sekmadienį privalome pakilti iš naujo

JAV krepšininkų jėgos ir greičio neatlaikiusių lietuvių strategas Kęstutis Kemzūra pažymėjo, kad įveikti amerikiečius buvo įmanoma tik žaidžiant idealiai.

Po pusfinalio rungtynių su JAV ekipa K.Kemzūra pirmą kartą Pasaulio čempionate turėjo atlikti nemalonią misiją ir pasveikinti priešininkų komandą su pergale.

„Amerikiečiai nusipelnė laimėti. Kalbant atvirai, rungtynių pabaigoje nebeturėjome šansų. Jie kontroliavo žaidimą, ir nieko daugiau negalėjome padaryti. Norint nugalėti JAV, turime žaisti idealiai, o šiandien to nepadarėme“, - teigė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Kietą žaidimą toleravusių arbitrų sprendimų rungtynių metu išvestas iš kantrybės K.Kemzūra nesiėmė kaltinti teisėjų dėl nesėkmės: „Gal mano reakcija buvo per daug emocionali. Teisėjai leido žaisti agresyviai, o mes tam nebuvome pasiruošę, nors ir žinojome, kad taip bus.“

Specialistas pažymėjo, kad komandoms skirtingai sekėsi stabdyti oponentų lyderius: amerikietis Kevinas Durantas surinko 38 taškus, o Lietuvos puolėjas Linas Kleiza jų tepelnė keturis.

„Amerikiečiai puikiai gynėsi prieš L.Kleizą, o mes neradome sprendimų, kaip sulaikyti K.Durantą. Bet, žaidžiant su JAV komanda, gynyba itin priklauso nuo to, kaip sekasi puolime: įprastos gynybos sistemos stabdyti amerikiečiams netinka. Jei pavyksta organizuoti logiškas atakas ir nedaryti klaidų, galima ir gintis sėkmingai. Šįkart didžiausia problema buvo mūsų puolimas, o amerikiečiai klaidas vertė lengvais taškais“, - rungtynes analizavo K.Kemzūra, nepaisant pralaimėjimo, nepraradęs ryžto sekmadienį Lietuvai padovanoti pirmuosius istorijoje planetos pirmenybių bronzos medalius.

- Ką pasakėte krepšininkams po šių rungtynių? - paklausėme K.Kemzūros

- Man nė nereikėjo sakyti - pasakė Robertas (Javtokas - red. past.). Mes turime žiūrėti į priekį. Vyrai kovėsi. Ne viskas pavyko, ne visus planus įgyvendinome. Reikia pripažinti, kad varžovai buvo labai gerai pasiruošę, išstudijavę mūsų žaidimą. Buvo labai sunku, o dar nesisekė. Buvo akimirkų, kai kabinomės už amerikiečių, skirtumas buvo sumažėjęs. Jeigu būtų pavykę dar kiek priartėti, manau, amerikiečius būtų pradėjusi veikti įtampa, ir švieselės būtų atsiradusios. Deja, buvo kaip buvo. Jokių priekaištų krepšininkams neturiu, visi darė, ką galėjo. Dabar turime tai pamiršti, nėra kada išgyventi. Rytoj privalome iš naujo pakilti su geriausia nuotaika, koncentracija ir pilni jėgų.

- Kodėl Linui Kleizai šįkart niekaip nepavyko įsibėgėti?

- Jam buvo nelengva - amerikiečiai neleisdavo jam priimti kamuolio tinkamose pozicijose. Šiek tiek atsiliepė ir tai, kad jis per visą turnyrą paaukojo labai daug jėgų. Juk Linas žaisdavo virš 30 minučių per rungtynes - bet kuriam žaidėjui toks krūvis atsilieptų. Bet tikiu, kad rytoj jis sužais taip, kaip esame įpratę matyti jį žaidžiantį.

- K.Durantas buvo nesustabdomas. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

- Pats ir pakomentavai: jis buvo nesustabdomas. Amerikiečiai turi daug ginklų, ir iššovė pagrindinis. Žinoma, mes neatlikome viso reikiamo darbo. Asmeniškai gintis prieš K.Durantą sudėtinga. Mūsų kombinuota gynyba buvo nebloga, bet paskutinėje atakos fazėje vis tiek prieš jį tekdavo stoti vienam žaidėjui. Gal ne visada tai būdavo tas krepšininkas, kuris turėdavo būti, bet tokiais atvejais sakoma: išsirink sau nuodus, išsirink, nuo ko žūsi.

- Kuris nuodas šįkart skaudžiausiai „žudė“ Lietuvos rinktinę: K.Duranto individualūs sugebėjimai ar amerikiečių greitos atakos?

- Viskas buvo skaudu. Skaudu, kuomet deda tau į krepšį, o tu nieko negali padaryti, kuomet įmeta per rankas. Skaudžiausia, kada varžovai išbėga trise prieš vieną. Šito amerikiečių žaidimo komponento nepavyko neutralizuoti.

- Kontratakos iki šiol buvo svarbus ginklas ir patiems lietuviams, bet amerikiečiai minimalizavo jo žalą. Jie taip greitai grįžta į gynybą?

- Bandėme kontratakuoti, kažkiek taškų ir įmetėme tokiu būdu. Nurodymo eiti pėsčiomis į ataką nebuvo. Norėjome pasinaudoti palankiais momentais, bet turėjome ir kontroliuoti tempą, neįsivelti į bėgimą. Žaidžiant atvirą krepšinį, lakstant per aikštę, amerikiečiai įgija dar daugiau pranašumų.

- Rodosi, kuo sunkesni varžovai, tuo geriau žaidžia R.Javtokas.

- Džiaugiuosi dėl jo. Galbūt reikėjo daugiau kamuolių perduoti jam. Turbūt tokiose rungtynėse pasirodo jo patirtis, charakteris. Jis visada drąsina vyrus - ir prieš, ir per, ir po rungtynių. Neveltui jis yra kapitonas.