Kas bus, jei D. Stagniūnas priims kitos šalies pilietybę?

Ką daryti, kad neatstumtume Lietuvai atstovaujančių ir ją pasaulyje garsinančių sportininkų? Delfi.lt pašnekovų tvirtinimu, pribrendo metas referendume atsiklausti tautos nuomonės ir galbūt keisti Konstituciją. Liberalas Remigijus Šimašius kelia hipotetinį klausimą: kas būtų, jei, negalėdamas dalyvauti olimpiadoje, ledo šokėjas Deividas Stagniūnas apsispręstų imti kitos valstybės pilietybę?

Diskusijos dėl pilietybės ir Lietuvos interesų užvirė šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį išimties tvarka nesuteikus pilietybės ledo šokėjai amerikietei Isabellai Tobias.

„Jau seniai laikausi nuomonės, kad dėl pilietybės sampratos – dvigubos pilietybės, daugybinės pilietybės, pilietybės nusipelniusiems žmonėms – reikalingas referendumas. Tai tikrai yra klausimas, kurį priskirčiau prie svarbiausių tautos klausimų, šioje vietoje tikrai reikėtų diskusijos“, – sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas. Jo manymu, tam laikas jau pribrendo.

Pasak J. Žilinsko, dabar klaidžiojame patys nelabai suprasdami, ko mums tikrai reikia. Pašnekovas primena ir demografinę šalies situaciją. „Ypač šis atvejis, kai užkertamas kelias ne tik talentingam užsienio žmogui, bet ir mūsų sportininkui – man tai tikrai nesuprantama“, – kalbėjo J. Žilinskas.

Tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), išplatintame pareiškime paraginęs keisti teisės aktus. „Jei dabartinė teisinė bazė nesudaro galimybių suteikti pilietybės tokiais, mūsų manymu, šaliai akivaizdžiai naudingais atvejais, galbūt išties verta imtis veiksmų siekiant, kad būtų atitinkamai pakeista teisinė bazė. Ar bent jau, įvertinant globalizacijos procesus, pradėti aktyvią diskusiją ir atsiklausti Tautos nuomonės? Juk, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje besitreniruojančios Rūtos Meilutytės nelaikome mažesne Lietuvos piliete nei šalyje besitreniruojančių sportininkų“, – teigiama LTOK pareiškime.

M.Katkus: mums trūksta Lietuvą garsinančių žmonių

„Lietuvos Respublikos Konstitucija turi tarnauti valstybės tikslams, o ne Lietuvos valstybė ir jos tikslai turi tarnauti Konstitucijai. Su visa pagarba Konstitucijai ir jos laikymusi manau, kad sprendimas teisingas, tačiau ne pirmą kartą susiduriame su situacija, kada susiduria dvi labai aiškiai viena kitai prieštaraujančios valstybės vizijos“, – įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.

Viena M. Katkaus įvardijamų vizijų – Lietuva užsidariusi, į save orientuota valstybė, uždara

emigrantams ir daugiakultūrinėms nuostatoms, teigiamoms užsienio įtakoms, ieškanti naudos tik savyje. Pagal kitą viziją Lietuva – daugiakultūrinė valstybė, istoriją semianti ne iš gentinių, smetoninių įvaizdžių, o iš multikultūrinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeities. Tai valstybė, kurioje nuo Gedimino laiškų kiekvienas įstatymų besilaikantis žmogus ir jai naudos galintis atnešti asmuo laukiamas, priimamas ir gerbiamas.

M. Katkaus teigimu, akivaizdu, kad pažiūrėjus į šalies geografinę situaciją, istoriją, dabartines Lietuvos geopolitines nuostatas, mums trūksta išsilavinusių, aktyvių, naujų vėjų galinčių atnešti ir pasaulyje Lietuvą garsinančių žmonių.

„Tai jau kelintas kartas, kai remiantis konservatyviomis Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos pilietybė nesuteikiama šalį garsinantiems žmonėms. Tos nuostatos turbūt buvo sukurtos visų pirma siekiant apsisaugoti nuo piliečių iš kitų pasaulio valstybių, bet ne iš JAV. Tai absoliutus anachronizmas, tai neatitinka dabartinių Lietuvos realijų, visuomenės nuostatų ir geopolitinių sumetimų“, – mano M. Katkus. Jis akcentavo nekvestionuojantis konstitucinio prezidentės sprendimo, tačiau mano, kad dabar gera proga diskusijoms dėl imigracinės politikos ir pagrindinio šalies įstatymo keitimo.

R.Šimašius: durys nėra absoliučiai užvertos

Tuo metu Seimo narys liberalas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius mano, kad pilietybė išimtine tvarka sportininkui nėra didžioji aktualija, dėl kurios reikėtų organizuoti referendumą.

Pasak jo, nors Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo reguliavimas dėl pilietybės išimties tvarka labai griežtas, „tačiau užprogramuotas tolesnei raidai, plėtojimusi“.

„Konstitucinis Teismas vis tiek paliko tam tikrų galimybių vertinti nuopelnus Lietuvai, tik ne būsimus, bet buvusius. Jei dabar prezidentė įvertino, kad nuopelnai Lietuvai ir ryšiai su Lietuva yra nepakankami, tai nereiškia, kad po pusės metų, jeigu bus laimėtos dar kažkokios varžybos, jei panelė I. Tobias aiškiai parodys, pademonstruos savo tikrą ir tvirtą ryšį su Lietuva, tai dar nereiškia, kad prezidentė nesuteiks pilietybės. Durys nėra absoliučiai užvertos“, – sako R. Šimašius.

Kartu R. Šimašius pastebi, kad I. Tobias ir D. Stagniūno situacija išimtinė keliais atvejais. Pirma – aukšto lygio sportininkas apsisprendęs atstovauti Lietuvai. Antra – tai specifinė sporto šaka, kurioje itin svarbus partnerio klausimas.

„Trečia, tai nėra sportininko pirkimas, kai Lietuva sumokėtų ir kažkas jai atstovautų. Šiuo atveju kažkas nori atstovauti Lietuvai ir mes šią galimybę tiesiog atimame. Galime hipotetiškai kelti klausimą: o kas būtų, jei ponas D. Stagniūnas apsispręstų imti kitos valstybės pilietybę dėl to, kad neturi galimybės dalyvauti olimpiadoje? Tai jam galbūt nesuteiktų garbės, bet nereikia žmonių į tokią situaciją stumti“, – kalbėjo R. Šimašius.

Jo supratimu, išeitis vis dėlto yra: jei prezidentė norėtų, o pora pademonstruotų nuopelnus Lietuvai jau dabar, jei I. Tobias pademonstruotų ryšį su Lietuva ir prezidentė jį įvertintų, yra galimybė, kad ateityje šalies vadovės sprendimas būtų kitoks.

J.Požela: reikia nebijoti šio žingsnio

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juras Požela sako, kad

jaunieji socialdemokratai jau keletą metų pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą. Pasak jo, į šį klausimą reikia žiūrėti plačiau – ne tik kaip į I. Tobias, bet ir užsienyje gyvenančių lietuvių problemą.

„Dabar, kai turime keletą savo narių parlamente ir frakcijoje, manau, tikrai grįšime prie šio klausimo ir bandysime mūsų frakciją įtikinti, kad klausimas pribrendęs. Pamenu praėjusią vasarą vykusį Pasaulio lietuvių suvažiavimą Prienų rajone – ten vykusioje diskusijoje užsienyje gyvenantys žmonės aiškiai pasisakė, kad Lietuvos pilietybės palikimas paimant kitą pilietybę yra būtinas“, – sakė J. Požela.

Pasak J. Poželos, reikia baigti vieniems kitus gąsdinti, kad, turėdami du pasus, būsime mažesni patriotai ir nebemylėsime Lietuvos. „Ir pilietybė nebėra toks institutas, koks buvo, tarkime, prieš kokius 50 metų. Tai turbūt ne tik teisinis, bet turbūt ir gilus filosofinis klausimas. Nereikia bijoti žengti šį žingsnį“, – kalbėjo politikas.

Vis dėlto J. Požela pripažino, kad įvairių nuomonių yra ir socialdemokratų partijos frakcijoje.

Beje, pagal praėjusių metų balandį darytą apklausą, dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad kelti kliūčių kitų valstybių atletams, pageidaujantiems atstovauti Lietuvai, nederėtų. Tokias visuomenės nuostatas tąkart atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomone

nuomone portretas
nustokite svaičioti , nes ką gero gali duoti Lietuvos sportui neperspektyvus , neprogresuojantis [ 15 - 16 vieta pasaulyje ] , nuolat JAV gyvenantis , 30 - metis pensininkas Stagniūnas ir jo neperspektyvi ir nevertinama pačiose JAV - ose partnerė Tobias ?

ateb

ateb portretas
O kas bus. O gi nieko kitaip nebus. O kas suteiks? Sėkmės.

CHA

CHA portretas
Nieko nebus, kam jis reikalingas ?
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių