Kam naudingas sporto kolūkis Vilniuje?

Vilniaus sporto atstovai stoja piestu prieš planus miesto sporto mokyklas jungti į vieną centrą. Vicemerui Gintautui Babravičiui atrodo, kad jo idėjai priešinasi tik „biurokratijos bakterijos“.

Krikštatėvis nusiplovė

Aistros dėl Vilniaus valdžios ketinimų pertvarkyti miesto sporto sistemą nerimsta. Savivaldybė neatsisako užmačių dešimt sostinės sporto mokyklų sujungti į Vilniaus sportininkų ugdymo centrą, o jaunųjų sportininkų ruošimu užsiimantys specialistai linksta prie alternatyvaus optimizavimo plano, kurį vadina mažesne iš dviejų blogybių.

Reorganizuoti Vilniaus sporto mokyklas, kurias lanko 4,5 tūkst. auklėtinių, į vieną centrą norima nuo šių metų liepos 1 d.

Projekto iniciatorius vicemeras Gintautas Babravičius tikino, kad savivaldybė atitinkamą sprendimą palaimins per artimiausius kelis mėnesius.

Išklausyti dėl radikalių savivaldybės sumanymų susirūpinusių sporto atstovų nuomonės vicemeras nepanoro: pirmadienį surengtame atvirame Vilniaus sportininkų ugdymo centro projekto pristatyme G.Babravičius dalyvavo vos keliolika minučių.

Politikas, kuris yra ir Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas, tikino skubąs į Tel Avivą, kur ketina apsilankyti UEFA kongrese. Tačiau kongresas prasidės tik ketvirtadienį.

Vadina Vasiukais

Pristatyme apsilankę sporto darbuotojai vienas per kitą reiškė nuogąstavimus dėl „sporto kolūkiu“ jau pakrikštyto centro projekto. Specialistai nerimavo, kad krepšinis ir futbolas naujajame centre užgoš kitas 34 Vilniuje propaguojamas sporto šakas, nukentės ugdymo įstaigų ryšiai su sporto federacijomis.

„Man tai primena Vasiukų projektą. Jei per dvidešimt metų Vilniuje sporto labui nieko nenuveikėte, netikiu, kad ir dabar ką nors gero padarysite“, - savivaldybės planus gynusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui Virginijui Dastikui rėžė įžymus rankinio treneris Juozas Žala.

„Tai yra kelių sporto šakų užgaida, dėl kurios kitos bus sunaikintos“, - neabejojo asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.

„Šitokiame jovale nieko nepadarysime“, - pridėjo miesto tarybos narys, habilituotas sociologijos mokslų daktaras Povilas Tamošauskas, kuris pristatė alternatyvų sporto mokyklų reorganizavimo projektą.

Vietoje vieno - penkios

Pagal alternatyvų siūlymą, sporto mokyklos turėtų būti stambinamos paliekant sostinėje penkias biudžetines įstaigas. Esą taip optimizuojant mokyklų veiklą būtų pasiektas panašus ekonominis efektas, kaip ir įgyvendinus sporto centro projektą, bet nenukentėtų sportininkų ruošimo procesas.

„Vienas sporto centras bus per didelis - jo valdymas bus labai sunkus. Visoje Lietuvoje gyvuoja sporto mokyklų modelis, o sporto centrai kuriasi tik mažuose miesteliuose. Sutinkame, kad taupyti reikia, bet negalima persistengti, nes turime normaliai tenkinti vaikų poreikius”, - dienraščiui tvirtino sporto mokyklos “Tauras” direktorius Juozas Pilkauskas.

Pasipiktinę Vilniaus sportininkų ugdymo centro projektu, sporto visuomenės atstovai parašė kreipimąsi į sostinės merą ir tarybą, ragindami nepritarti sporto mokyklų reorganizacijai. Dokumentą savo parašais sutvirtino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Kūno kultūros ir sporto departamento, įvairių sporto federacijų vadovai ir buvę sportininkai.

Už projekto - verslas?

Sporto atstovai puse lūpu kalba, kad jungtinio sporto centro idėją stumia privatūs interesai. Savivaldybės sudarytai darbo grupei, rengusiai projektą, priklausė ir verslininkas Rimantas Kveselaitis, kuris yra bendrovės “Neo Aljansas”, valdančios didžiausią Lietuvoje sporto klubų “Impuls” tinklą, akcininkas.

Sporto darbuotojai kuždasi, kad po reorganizacijos sporto centras, sudarydamas naujas sporto bazių nuomos sutartis, gali „nepamiršti“ privačių sporto klubų paslaugų.
„Kai visa valdžia bus sukoncentruota vieno vadovo rankose, kas gali paneigti, kad jis nesudarys nuomos sutarčių su suinteresuotomis grupėmis”, - svarstė P.Tamošauskas.

R.Kveselaitis, kuris į savivaldybės darbo grupę buvo įtrauktas kaip Vilniaus miesto sporto tarybos pirmininkas, pripažino, kad prisidėjo prie sporto centro projekto kūrimo. Tačiau tikino tai daręs ne iš privačių, o iš visuomeninių paskatų.

“Visokių istorijų žmonės prisikuria. Neįsivaizduoju, kur čia tie mano interesai gali pasireikšti. Ir dabar viešieji pirkimai gali būti skelbiami, jei miestui reikia sporto bazių”, - gynėsi R.Kveselaitis.

Beje, prieš dvejus metus R.Kveselaitis buvo darbo grupės, rengusios iki šiol Seime klaidžiojančią Valstybinės kūno kultūros ir sporto plėtros strategiją, narys. Tuomečio premjero Gedimino Kirkilo sudarytai darbo grupei vadovavo G.Babravičius.

Strategijoje numatyta formuoti vadinamąjį socialinį bilietą, skiriant valstybės kompensacijas bei taikant PVM lengvatas įstaigoms, perkančioms savo darbuotojams sveikatingumo paslaugas. “Impuls” bendrasavininkas tuomet neneigė, kad šie punktai strategijoje atsirado jo siūlymu.

Ragina „nekelti isterijų“

Dienraščio kalbintas G.Babravičius dėstė, kad Vilniaus sporto centro idėjai prieštarauja tik nedidelis sporto funkcionierių sluoksnis, o sporto mokyklų auklėtinių tėvai ir treneriai esą suklaidinti.

“Pasipriešinimas šiam projektui nuvilia. Sporto mokyklos turi būti kontroliuojamos, o dabar susidaro įspūdis, kad įvairiausiais būdais norima sustabdyti upės bėgimą“, - sakė G.Babravičius.

- Kodėl norite keisti senąją tvarką, jei sporto mokyklos pačios pradėjo ieškoti būdų, kaip sutaupyti?

- Jeigu vakar buvo galima dirbti neefektyviai, tai šiandien, pajudinus šitą skruzdėlyną, staiga kyla noras dirbti efektyviau. Matyt, sena sistema yra gera visiems, kurie gauna mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus ir pagal savo norus juos įsisavina. Savivaldybei tai iš principo netinka.

- Kodėl manote, kad naujojo sporto centro įkūrimas leis dirbti efektyviau?

- Dabar yra 150 direktorių, pavaduotojų, administratorių, buhalterių, valytojų. Sumažinus šitą skaičių, sutaupytos lėšos galėtų būti panaudotos sporto vystymui - sporto bazių plėtrai, trenerių atlyginimams, nuomai.

- Treneriai baiminasi, kad mažės ir kai kurių sporto šakų specialistų etatų.

- Patys treneriai yra dezinformuoti ir apgauti. Trenerių skaičius tik didės. Stengėmės atlikti minimalius pokyčius, neliesdami sporto šakų struktūros. Tam priešinasi ne tėvai, ne treneriai, o tik labai siauras žmonių sluoksnis.

- Galėtumėte įvardyti, ką turite omenyje?

- Nėra personalijų. Tai yra tiesiog biurokratijos maras: kiekviena bakterija tame debesyje atlieka savo darbą. Natūralu, kad sporto mokyklų direktoriai siekia išlaikyti status quo.

- Domėjotės, kodėl Šiauliai, panašiai centralizavę miesto sporto mokyklos, po kelerių metų grįžo prie seno modelio?

- Modelis savaime dar nieko nereiškia. Šiauliuose nepasisekė, Panevėžyje sekasi. Galbūt galima kalbėti apie pereinamą laikotarpį, eiti palaipsniui. Bet kelti isterikas nėra racionalu.

- Kokiose sporto bazėse treniruosis naujo sporto centro auklėtiniai?

- Lygiai tose pačiose, kaip dabar. Tie patys treneriai, tie patys vaikai sportuos tose pačiose bazėse, tik bus mažiau biurokratų.


Reorganizacijos planas

Įgyvendinus sporto mokyklų reorganizaciją savivaldybė tikisi sutaupyti apie 1,5 mln. litų panaikinant dalį sporto mokyklų administracijos etatų ir papildomai uždirbant iš atlaisvėsiančių mokyklų patalpų nuomos.

Esą naujajame Vilniaus sportininkų ugdymo centre bus įsteigti 68 administracijos darbuotojų etatai.

Praėjusių metų duomenimis, Vilniaus sporto mokymo įstaigose yra 266 trenerių ir 151 administracijos bei techninio personalo darbuotojų etatai.

Šiuo metu Vilniuje veikia dešimt biudžetinių sporto ugdymo įstaigų: dvikovės sporto šakų, futbolo,  gimnastikos, krepšinio, lengvosios atletikos, šachmatų ir šaškių, vandens sporto, „Sietyno“ ir „Tauro“ sporto mokyklos bei Vilniaus olimpinis sporto centras.


Komentaras

Povilas Tamošauskas, Vilniaus tarybos narys, mero patarėjas švietimo ir sporto klausimais:

"Kai pamačiau savivaldybės paruoštą projektą, supratau, kad tokiu būdu griaunama sportininkų rengimo piramidė. Pagal šitą projektą, sporto centras turės priimti visus vaikus, kurie pareikš norą. Bet sporto mokyklos turi dirbti ne su masėmis, o su talentais.

Mes sutaupytus etatus norėtume konvertuoti į papildomas darbo vietas treneriams bendrojo lavinimo mokyklose. Vaikas juk išbando daugelį sporto būrelių, kol pasirenka sau užsiėmimą. Kai jie šitaip keliauja per sporto mokyklas, tik eikvojamos lėšos ir energija. O kai talentingas vaikas bus pastebėtas dar bendrojo lavinimo įstaigoje, jau bus galima į jį investuoti ir kviesti į sporto mokyklą. Bet su kurčiu kalbėti sunku - valdžia tiesiog negirdi mūsų siūlymų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių