Jaunoji viltis A.Sereikaitė: galite mane pamatyti olimpinėse žaidynėse

Sausio 18–20 dienomis vykęs Europos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas žiemos sporto šakų aistruoliams įkvėpė optimizmo. Šiame čempionate pajėgiausia Lietuvos greitojo čiuožimo meistrė Agnė Sereikaitė 500 metrų distancijoje užėmė aukštą šeštą vietą.

Ši pozicija – geriausias Lietuvos žiemos sporto šakų atstovų pasirodymas Senojo žemyno čempionatuose nuo 2006-ųjų, kai bronzos medaliais pasidabino čiuožėjai ant ledo Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Čekijoje besitreniruojanti A.Sereikaitė sutiko atsakyti į portalo sportas.lt klausimus.

– Kaip vertini pasirodymą Europos čempionate?

– Prieš išvykstant į Švediją jokių tikslų sau nekėliau, tiesiog norėjau atiduoti visas savo jėgas ir pasirodyti geriau nei pernai. Visas viltis dėjau į 500 m rungtį, nes tai man palankiausia distancija. Esu patenkinta užimta šešta vieta. 1500 m ir 1000 m distancijose nustebinau pati save (1500 m rungtyje sportininkė užėmė 13 vietą, 1000 m – 14-ąją – aut. past.). Patekti į Top15 Europos čempionate yra labai sunku, bet man pavyko tai padaryti. Žinoma, dariau klaidų čiuoždama, kartais taktiškai, kartais tiesiog neužteko jėgų, bet įgijau naujos patirties, tad pasirodymą vertinu gerai.

– Kokius tikslus keli pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose?

– Man niekada nepatinka kelti tikslų prieš varžybas, tegul tai daro treneriai, analitikai ar kiti žmonės. Tiesiog po kiekvienų varžybų noriu nuoširdžiai sau pasakyti, kad padariau viską, ką galėjau. Žinant mano pernykščius rezultatus Pasaulio jaunimo čempionate, jaučiu šiokį tokį spaudimą ir nerimą. Manau, daug kas tikisi iš manęs gerų rezultatų ir šiemet. Stengsiuosi pasirodyti kuo geriau, tačiau medalis tikrai nudžiugintų (šypsosi – aut. past.).

Agnė Sereikaitė | asmeninio archyvo nuotr.

Traumos padarinių nebejaučia

Sėkmingai pasiruošti sezonui A.Sereikaitei nesutrukdė ir vasarą patirta trauma. „Kai pradėjau čiuožti po traumos, buvo labai sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet dabar jaučiuosi gerai, – pasakojo sportininkė. – Neturėjau pilnaverčių treniruočių vasarą, kai jų labiausiai reikėjo.“

Čiuožėja džiaugiasi, kad  traumos padarinių nebejaučia. „Nieko nebeskauda, galiu laisvai čiuožti, bėgti, šuoliuoti, tad viskas jau gerai,  – teigia A.Sereikaitė.  – Šiuo metu čiuožiu tikrai gerai, esu patenkinta.“

Tikslas – Sočio olimpinės žaidynės

Greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovai dėl kelialapių į Sočio olimpines žaidynes kovos dviejuose Pasaulio taurės etapuose, kurie vyks šių metų lapkričio 7–10 ir 14–17 dienomis.

Nors į Olimpiadą vyks 120 čiuožėjų (60 vyrų ir 60 moterų), ne visi dalyviai galės startuoti visose distancijose: 500 m ir 1000 m rungtyse galės startuoti ne daugiau nei 32, o 1500 m distancijoje – ne daugiau nei 36 sportininkai. Kelialapius čiuožėjai privalės išsikovoti kiekvienoje distancijoje atskirai.

– Olimpinė kvalifikacija vyks rudenį. Kaip vertini galimybes patekti į Olimpiadą?

– Sunku ką nors prognozuoti, bet jei klostysis gerai, neturėsiu jokių traumų, tikrai mane pamatysite 500m rungtyje. Dėl kitų dviejų rungčių nesu tikra, bet noriu patekti į kuo daugiau.

– Jei pavyks patekti į Sočio olimpiadą, kokia užimta pozicija tave tenkintų?

– Vien patekusi ten būsiu labai laiminga. Kvalifikacija yra labai sunki, juk reikia patekti tarp 32 geriausių pasaulio čiuožėjų. Pirma reikia patekti, tada ir galėsiu pasakyti, kuri vieta mane tenkintų.

Agnė Sereikaitė (kairėje) | RIA Novosti / Scanpix nuotr.

Mokslus derina su sportu, o laisvalaikiu mėgsta vaikščioti po Prahos senamiestį

A.Sereikaitė mokosi  12-oje klasėje, todėl 2013 metai čiuožėjai itin svarbūs ne vien dėl olimpinės kvalifikacijos – vasaros pradžioje jos laukia brandos egzaminų sesija.

„Turiu daug namų darbų, kontrolinių, nors ir mokausi nuotuoliniu būdu. Labai sunku viską suspėti, kadangi turiu po 2–3 treniruotes per dieną bei daug keliauju, – pasakojo A.Sereikaitė. – Kai pasibaigia sezonas kimbu į mokslus visu 100 proc. ir pasiveju klasės draugus.“

„Laisvalaikio yra, tik kartais norisi nieko nedaryti, tiesiog įsitaisyti sofoje ir visą dieną gulinėti žiurint televizorių. Na, o jei būna jėgų, tai visada mielai keliauju į Prahos parduotuves ir senamiesčio gatveles.“