J. Mačiulis: apie rinktinę, Atėnus ir bendras vakarienes (interviu)

Vienas iš nedaugelio lietuvių Eurolygoje Jonas Mačiulis šį sezoną rungtyniavo lygiai taip pat, kaip ir visa Atėnų „Panathinaikos“ komanda: bangavo, kol galiausiai pasiekė gerą formą, keliančią didelę grėsmę stipriausiems varžovams.

Panašu, kad Graikijos vicečempionų gretose dabar patenkinti visi: komandoje tvyro nuostabi atmosfera, o vidutiniškai 10,5 taško stipriausiame Europos klubiniame turnyre renkantis J.Mačiulis džiaugiasi savo vieta garsiame klube.

„Kiekvienose rungtynėse lyderiai pas mus keičiasi. Aišku, gal turime kelis žaidėjus, kurie išlaiko pastovų taškų vidurkį, bet mes tuo ir stiprūs, kad kiekviename mače kažkas kitas sužaidžia, – po Graikijos čempionato mačo su Salonikų „Aris“ patogiai įsitaisęs arčiausiai aikštės esančiame fotelyje išskirtiniame interviu portalui Krepsinis.net iš Atėnų pasakojo J.Mačiulis. Ir kuklinosi taip pat, kaip po fantastiškų Eurolygos rungtynių su Berlyno „Alba“, kai įmetė 28 taškus.

„O mano asmeninė forma – tris rungtynes sužaidžiau gerai, praleidau mačą su Salonikų „Aris“, prieš tai su Madrido „Real“ žaidžiau tik puse jėgos“, – tik tiek apie savo žaidimą dėl nugaros skausmų patausotas mače su „Aris“ pasakojo puolėjas.

J.Mačiulis kalbėjo apie Atėnus, „Panathinaikos“ komandą ir nacionalinę rinktinę, kuriai, leidžiant sveikatai, yra pasiryžęs visada padėti. Apie viską – nuo pradžių.

Su tautiečiu nesusitinka

– Kaip Atėnai: miestas, gyventojai? – Krepsinis.net paklausė J.Mačiulio.

– Viskas patinka. Atėnai – geras, gražus miestas. Yra ir ką pamatyti, ir kur nueiti. Viskas tvarkoje.

– Ar graikai turi kokių nors įpročių, kurie jus erzintų?

– Iš tikrųjų nelabai mane čia kas erzina. Graikų atsipalaidavimas būdingas pietiečiams, bet šiaip jie labai panašūs į mus.

– Atėnų priemiestyje žaidžia Martynas Gecevičius. Ar kartais susitinkate?

– Dar nė karto nebuvome susitikę su Martynu. Ir nėra laiko, ir gyvename vienas nuo kito beveik per 40 kilometrų (Juokiasi). Nėra ir susidomėjimo.

– Koks jausmas žaisti OAKA arenoje, kai esi nebe priešininkas, o šeimininkas?

– Šie sirgaliai labai panašūs į „Žalgirio“, todėl jie manęs nenustebino. Esu žaidęs Kaune, kur turime gerus fanus. O čia – nieko labai išskirtinio. Aišku, visada, kaip ir „Žalgirio“ sirgalius, taip ir šiuos geriau turėti savo pusėje, ne prieš save. Jie tikrai padeda komandai ir reikiamu momentu užveda – tikrai jaučiasi šeštasis žaidėjas.

– Jau žaidėte didžiajame „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ derbyje. Kokie įspūdžiai?

– Galvojau, kad bus baisiau. Tiesa, visi sako, kad mūsų salėje būna ramiau nei Pirėjuje. Jau pirmadienį su jais laukia rungtynės svečiuose, todėl pažiūrėsime, kaip čia bus. Visko buvo: ir fejerverkai skriejo į salę, ir panašiai. Bet žaidi krepšinį ir nelabai kreipi į tai dėmesį.

Vadovai liejo ašaras, bet algos nevėlavo

– Sezoną „Panathinaikos“ pradėjo banguotai, tačiau vėliau gerokai įsibėgėjo. Ar nekeista, kad komanda, kurioje prieš sezoną pasiliko vos du žaidėjai, taip greitai susilipdė?

– Taip, liko du (Dimitris Diamantidis ir Kostas Tsartsaris, – Krepsinis.net) ir vienas grįžo – Vasilis Xanthopoulos. Mūsų ekipoje nėra išskirtinių žvaigždžių su dideliu ego, kurie nori būti lyderiais ir mesti po 25 metimus per rungtynes. Visi žaidžiame dėl bendros pergalės ir manau tai, kad neturime egoistų, padėjo greičiau susilipdyti. Sezonas įpusėjo, bet visai neblogai atrodome. Aišku, tobulėti dar yra kur.

– Eurolygos tinklaraštyje minėjote, kad klube – puiki atmosfera. Kaip ji pasireiškia?

– Paprasčiausiai rūbinėje visi draugiški. Va, dabar baigėsi rungtynės, komandos draugai nusimaudys ir daugiau nei pusė ekipos važiuosime kartu pavalgyti, pasisėdėti. Draugiškai sugyvename ir net keista. Nekalbu, kaip buvo „Žalgiryje“, kai dėl krizės susiburdavome vieni lietuviai. Bet kai žaidžiau Milano „Emporio Armani“, tikrai taip nebuvo. Visai kita atmosfera. Nėra išskirtinių, visi esame žaidėjai ir normalūs žmonės.

– Turbūt „Panathinaikos“ vadovai patenkinti, kai po tokių radikalių permainų komanda vis tiek demonstruoja aukščiausios klasės krepšinį?

– Vis tiek, jie yra pripratę prie finalinių ketvertų, titulų ir taip toliau. Einame link to, bet jei sustosime „Top 16“ etape, tikrai nemanau, kad jie bus patenkinti. Keliami patys aukščiausi tikslai, o kaip bus, žiūrėsime.

– Sezonui įsibėgėjant komandoje buvo tam tikrų finansinių nesklandumų...

– (Nutraukia) Nebuvo jokių finansinių nesklandumų. Algos nevėlavo nė vienos dienos.

– Bet per specialiai tam surengtą spaudos konferenciją net „Panathinaikos“ vadovai liejo ašaras.

– Nežinau, mums niekas graikų naujienų neišvertė ir mes, užsieniečiai, nelabai gilinomės. Buvo kažkokie nesutarimai, kurių net nenoriu komentuoti, nes ne viską žinau. Tačiau algos nevėlavo nė vienos dienos.

Atvykęs NBA žaidėjas neišgąsdino

– Kaip ir visa komanda, sezoną pradėjote banguotai, bet pastaruoju metu demonstruojate solidų žaidimą. Ar jau radote savo vietą „Panathinaikos“ ekipoje?

– Paprasčiausiai šioje komandoje kiekvienas turi savo vietą. Kaip tave dengia priešininkai, taip tau ir sekasi. Kadangi mano tritaškių pataikymo procentas Eurolygos reguliariajame sezone nebuvo geras, man ėmė leisti daugiau mesti. Leidžia, tai reikia mesti. Pataikiau. Bet tai dar nieko nereiškia. Kiekvienose rungtynėse lyderiai pas mus keičiasi. Aišku, gal turime kelis žaidėjus, kurie išlaiko pastovų taškų vidurkį, bet mes tuo ir stiprūs, kad kiekviename mače kažkas kitas sužaidžia. O mano asmeninė forma – tris rungtynes sužaidžiau gerai, bet praleidau mačą su Salonikų „Aris“, prieš tai su Madrido „Real“ žaidžiau tik puse jėgos.

– Ar sunku buvo įsilieti į „Panathinaikos“ komandą?

– Ne, nes treneris iš karto mums pasakė, kas ką turi daryti. Aš turiu mesti tritaškius ir žaisti ant vadinamojo „ūso“. Taip žaidžiu visą gyvenimą, todėl man buvo pakankamai lengva. Kiekvienas „Panathinaikos“ gretose turi savo vaidmenį ir priklausomai nuo varžovų, prisitaikome. O jei neįmetame taškų, nereiškia, kad nerandame vietos ar panašiai.

– Kai į komandą atvyko Jasonas Kapono, ar nebuvo baisu, kad jis gali atimti iš jūsų dalį minučių?

– Mes esame visiškai skirtingi žaidėjai. Jeigu jis „suvalgys“ mano minutes, reikš, kad tą dieną turime kitų stiprybių. Mano stiprybė – grumtis po krepšiu, o Kapono – bėgioti ir mesti tritaškius. Dėl savo minučių nė kiek nepergyvenu, nes visų pirma reikia, kad laimėtų komanda. O kaip bus ten toliau, jau žiūrėsime. Vienas rungtynes geriau sužais jis, kitas – aš, nes tokia bus taktika. Jasoną pirko ne tam, kad sumažintų mano minutes, bet kad paįvairintų mūsų žaidimą puolime.

Pasimokė iš makedonų antausio

– Ar po sezono ketinate žaisti Lietuvos rinktinėje?

– Planų yra, bet kvietimo dar negavau ir negaliu nieko komentuoti (Juokiasi). Šį sezoną mane tos smulkios traumos pradėjo varyti į neviltį. Gal jau mėnesį kiekvieną savaitę praleidžiu po 2–3 dienas nesitreniruodamas: tai barzda susiūta, tai kelis sumuštas, tai raumuo įspirtas, tai į nugarą įspyrė (Šypsosi). Keturias dienas nesitreniravau prieš mačą su „Real“, o po rungtynių vėl tris nesitreniravau. Matysime, kaip bus su traumomis (Spjauna per petį tris kartus). Ir dar ar kvietimą gausiu (Juokiasi).

– Bet jei sveikata leis, norėtumėte žaisti?

– Taip, žinoma. Jei sveikata leidžia, dar niekada neatsisakiau žaisti rinktinėje.

– Kaip vertinate Europos čempionato burtus (lietuvių grupėje – serbai, juodkalniečiai, bosniai, makedonai ir latviai)?

– Žaisime praktiškai vien su Balkanais (Juokiasi). Nežinau kaip juos vertinti, nes vienais metais nuvertinome makedonus ir gavome į kailį. Žiūrėsime, kokią sudėtį surinksime mes ir kiti. Dar niekas neaišku.

– Lietuvoje diskutuojama: daryti priverstinę kartų kaitą ar neatsižvelgiant į žaidėjų amžių surinkti pajėgiausius. Kokią poziciją palaikote?

– Be abejo, turime surinkti stipriausius žaidėjus. Gerai, galbūt turime Donatą Motiejūną ir Joną Valančiūną, kurie galėtų pakeisti Robertą Javtoką ar brolius Lavrinovičius, Darių Songailą, tarkim. Tačiau kas liečia gynėjus, ryškių jaunų talentų nelabai ir yra. Jei kažką daryti priverstinai, tada visi sirgaliai turi nusiraminti, susipakuoti savo būgnus ir atvažiuoti pažiūrėti krepšinio, o ne keikti mus (Juokiasi). Tada taip turėtų būti. Bet kaip ir visada, tiek mes, tiek sirgaliai keliame sau aukščiausius reikalavimus, todėl turime važiuoti stipriausios sudėties. Priverstinai nieko daryti negalima. Nebent sakau, norime važiuoti ir tik žaisti, grūdinti jaunus žaidėjus. Tada taip.

Krepšinis.net, Donatas Urbonas



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių