- sportas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar žinote, kad po praėjusių metų Londono olimpinių žaidynių Lietuvos atstovai per visą olimpiadų istoriją yra iškovoję net 27 aukso medalius? Tęsiame rubriką „Iš istorijos puslapių“, kurioje galėsite prisiminti skambias pergales iškovojusius Lietuvos sportininkus.
Angelė Rupšienė
Naujausioje rubrikos dalyje pristatome Angelę Rupšienę (Jankūnaitę), tapusia garsiausia Lietuvos krepšininke. Nedidukė, vos 168 cm ūgio, sportininkė A.Rupšienė tapo daugkartine pasaulio, Europos ir olimpine čempione.
A.Rupšienė gimė 1952 metų birželio 27 dieną Vilniuje. Pirmasis jos treneris – A.Parokas. Būdama dar labai jauna, vos 16 metų, gudri ir judri įžaidėja jau pradėjo profesionalės karjerą. Visą karjerą krepšininkė praleido Vilniuje. Iš pradžių atstovavusi „Dovanos“ komandai, vėliau ji žaidė stipriausiame Lietuvos klube – „Kibirkštyje“, su kuria kovojo SSRS pirmenybėse.
1969 metais šią talentingą krepšininkę pastebėjo ir Sovietų Sąjungos rinktinės treneriai. 1971 metais ji pradėjo skinti aukso medalius. Iš pradžių su jaunimo rinktine laimėjusi Europos čempionato auksą, vėliau A.Rupšienė debiutuodama pasaulio pirmenybėse Brazilijoje su SSRS komanda taip pat pasidabino aukso medaliu.
Po metų lietuvė Bulgarijoje pirmą kartą tapo Europos čempione. Dar po trijų metų, 1975 m, Kolumbijoje vykusiose planetos pirmenybėse SSRS apgynė čempionės titulą, o A.Rupšienė jau tapo viena svarbiausių ekipos žaidėjų.
1976 m A.Rupšienė dar kartą tapo Europos čempione. Tačiau tie metai buvo įsiminti dėl kitko. Pirmą kartą tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) į olimpinių žaidynių programą įtraukė moterų krepšinį. Tai reiškė, kad A.Rupšienė su viena pajėgiausių pasaulyje tapusia SSRS rinktine turėjo galimybę dalyvauti Monrealio olimpiadoje Kanadoje.
Monrealio olimpinių žaidynių moterų krepšinio turnyras vyko paprasta sistema. Šešios komandos sužaidė tarpusavyje po vieną kartą ir taip pasidalina galutines vietas. SSRS rinktinė iškovojo visas penkias pergales ir iškovojo aukso medalius.
SSRS krepšininkės net 115:51 sutriuškino kanadietes, 88:75 nugalėjo Čekoslovakijos komandą, 91:68 nepaliko vilčių bulgarėms, 112:77 – sutraiškė amerikietes ir paskutinėse rungtynėse 98:75 sutriuškino Japonijos rinktinę.
A.Rupšienė Monrealyje žaisdavo vidutiniškai po 18 minučių, pelnė po 6 taškus, atkovodavo beveik du kamuolius ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus.
1978 metais Uljanos Semionovos vedama SSRS rinktinė pratęsė dominavimą pasaulyje ir Lenkijoje apgynė planetos čempionės titulą. A.Rupšienė iškovojo antrą pasaulio čempionato aukso medalį ir iškovojo teisę kovoti dėl antro olimpinio aukso medalio 1980 metų olimpiadoje Maskvoje.
1980 metų olimpinis turnyras vyko panašia sistema kaip Monrealyje, tik po grupės etapo dar buvo sužaistas finalo mačas tarp dviejų stipriausių komandų. SSRS rinktinė ir čia liko nenugalėta.
Sovietų Sąjungos krepšininkės 97:62 sutriuškino Jugoslavijos komandą, 122:83 – bulgares, net 119:53 – itales, 95:56 – Kubą ir 120:62 – Vengriją. Finale laukė akistata su bulgarėmis, tačiau savo žiūrovų palaikoma SSRS komanda ir jame nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo – 104:73. A.Rupšienė antrą kartą tapo olimpine čempione.
Lietuvos krepšininkė Maskvoje žaidė kiek mažiau nei po 10 minučių, pelnydavo po 6,8 taško, atkovodavo 0,3 kamuolio ir atlikdavo 1,3 rezultatyvaus perdavimo.
Vilniaus „Kibirkštyje“ A.Rupšienė praleido net 17 metų (1968-1984). Su ja ji triskart tapo Lietuvos moterų krepšinio čempione (1968, 1981, 1982), 4 kartus (1969, 1971, 1972, 1984) laimėjo SSRS moterų krepšinio čempionatų bronzos medalius. 1970-1983 metais - Lietuvos moterų rinktinės žaidėja: žaidė 53 rungtynes, pelnė 457 taškus.
Baigusi karjerą, A.Rupšienė 20 metų dirbo trenerė ir sostinėje ugdė jaunąsias krepšininkes.
Taip pat A.Rupšienė per savo gyvenimą yra gavusi daugybę garbingų pripažinimų ir įvertinimų: Lietuvos metų sportininkė (1976), geriausioji visų laikų Lietuvos krepšininkė (1992). IOC diplomasMoteris ir sportas (1999), LTOK Garbės ženklas (1998), Olimpinė žvaigždė (2002), KKSD 2 laipsnio ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Padėkos medalis (2005), Sporto garbės kryžius (2007).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...
-
Geriausias visų laikų pasiekimas – Lietuvos jaunių rinktinė pasidabino sidabro medaliais5
Lietuvos jaunių iki 18 metų ledo ritulio rinktinė užbaigė istorinį pasirodymą pasaulio jaunių I diviziono B grupės turnyre. ...
-
G. Venčkauskaitė Pasaulio taurės antrame etape finišavo keturiolikta
Šiandien pasibaigusiose Pasaulio taurės etapo varžybose vienintelė lietuvė penkiakovininkė patekusi į finalą, Gintarė Venčkauskaitė finišavo 14-a. ...
-
Sporto pinigų dalybos: dauguma liko basi28
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas skirtas vos penkioms organizacijoms, kitos liko užribyje. ...
-
M. Aleknos rekordą vejantis: kiek diską gali numesti paprastas žmogus?15
Kartais pajuokaujama, kad norint suprasti, kokio aukšto lygio profesionalai dalyvauja čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, kiekvienoje rungtyje reikėtų leisti varžytis vienam paprastam žmogui. Pagerinęs pasaulio rekordą, Mykolas Alekna disk...
-
Vartai į Paryžių laukia olimpiečių
„Į olimpinį Paryžių dauguma mūsų atletų vyks būtent iš šio oro uosto, čia lauksime sugrįžtančių“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, atidarydama Vilniuje edukaci...