Istorinė pažintis: garsiausia Lietuvos krepšininkė - A. Rupšienė

Ar žinote, kad po praėjusių metų Londono olimpinių žaidynių Lietuvos atstovai per visą olimpiadų istoriją yra iškovoję net 27 aukso medalius? Tęsiame rubriką „Iš istorijos puslapių“, kurioje galėsite prisiminti skambias pergales iškovojusius Lietuvos sportininkus.

Angelė Rupšienė

Naujausioje rubrikos dalyje pristatome Angelę Rupšienę (Jankūnaitę), tapusia garsiausia Lietuvos krepšininke. Nedidukė, vos 168 cm ūgio, sportininkė A.Rupšienė tapo daugkartine pasaulio, Europos ir olimpine čempione.

A.Rupšienė gimė 1952 metų birželio 27 dieną Vilniuje. Pirmasis jos treneris – A.Parokas. Būdama dar labai jauna, vos 16 metų, gudri ir judri įžaidėja jau pradėjo profesionalės karjerą. Visą karjerą krepšininkė praleido Vilniuje. Iš pradžių atstovavusi „Dovanos“ komandai, vėliau ji žaidė stipriausiame Lietuvos klube – „Kibirkštyje“, su kuria kovojo SSRS pirmenybėse.

1969 metais šią talentingą krepšininkę pastebėjo ir Sovietų Sąjungos rinktinės treneriai. 1971 metais ji pradėjo skinti aukso medalius. Iš pradžių su jaunimo rinktine laimėjusi Europos čempionato auksą, vėliau A.Rupšienė debiutuodama pasaulio pirmenybėse Brazilijoje su SSRS komanda taip pat pasidabino aukso medaliu.

Po metų lietuvė Bulgarijoje pirmą kartą tapo Europos čempione. Dar po trijų metų, 1975 m, Kolumbijoje vykusiose planetos pirmenybėse SSRS apgynė čempionės titulą, o A.Rupšienė jau tapo viena svarbiausių ekipos žaidėjų.

1976 m A.Rupšienė dar kartą tapo Europos čempione. Tačiau tie metai buvo įsiminti dėl kitko. Pirmą kartą tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) į olimpinių žaidynių programą įtraukė moterų krepšinį. Tai reiškė, kad A.Rupšienė su viena pajėgiausių pasaulyje tapusia SSRS rinktine turėjo galimybę dalyvauti Monrealio olimpiadoje Kanadoje.

Monrealio olimpinių žaidynių moterų krepšinio turnyras vyko paprasta sistema. Šešios komandos sužaidė tarpusavyje po vieną kartą ir taip pasidalina galutines vietas. SSRS rinktinė iškovojo visas penkias pergales ir iškovojo aukso medalius.

SSRS krepšininkės net 115:51 sutriuškino kanadietes, 88:75 nugalėjo Čekoslovakijos komandą, 91:68 nepaliko vilčių bulgarėms, 112:77 – sutraiškė amerikietes ir paskutinėse rungtynėse 98:75 sutriuškino Japonijos rinktinę.

A.Rupšienė Monrealyje žaisdavo vidutiniškai po 18 minučių, pelnė po 6 taškus, atkovodavo beveik du kamuolius ir atlikdavo po 3 rezultatyvius perdavimus.

1978 metais Uljanos Semionovos vedama SSRS rinktinė pratęsė dominavimą pasaulyje ir Lenkijoje apgynė planetos čempionės titulą. A.Rupšienė iškovojo antrą pasaulio čempionato aukso medalį ir iškovojo teisę kovoti dėl antro olimpinio aukso medalio 1980 metų olimpiadoje Maskvoje.

1980 metų olimpinis turnyras vyko panašia sistema kaip Monrealyje, tik po grupės etapo dar buvo sužaistas finalo mačas tarp dviejų stipriausių komandų. SSRS rinktinė ir čia liko nenugalėta.

Sovietų Sąjungos krepšininkės 97:62 sutriuškino Jugoslavijos komandą, 122:83 – bulgares, net 119:53 – itales, 95:56 – Kubą ir 120:62 – Vengriją. Finale laukė akistata su bulgarėmis, tačiau savo žiūrovų palaikoma SSRS komanda ir jame nesulaukė rimtesnio pasipriešinimo – 104:73. A.Rupšienė antrą kartą tapo olimpine čempione.

Lietuvos krepšininkė Maskvoje žaidė kiek mažiau nei po 10 minučių, pelnydavo po 6,8 taško, atkovodavo 0,3 kamuolio ir atlikdavo 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

Vilniaus „Kibirkštyje“ A.Rupšienė praleido net 17 metų (1968-1984). Su ja ji triskart tapo Lietuvos moterų krepšinio čempione (1968, 1981, 1982), 4 kartus (1969, 1971, 1972, 1984) laimėjo SSRS moterų krepšinio čempionatų bronzos medalius. 1970-1983 metais - Lietuvos moterų rinktinės žaidėja: žaidė 53 rungtynes, pelnė 457 taškus.

Baigusi karjerą, A.Rupšienė 20 metų dirbo trenerė ir sostinėje ugdė jaunąsias krepšininkes.

Taip pat A.Rupšienė per savo gyvenimą yra gavusi daugybę garbingų pripažinimų ir įvertinimų: Lietuvos metų sportininkė (1976), geriausioji visų laikų Lietuvos krepšininkė (1992). IOC diplomasMoteris ir sportas (1999), LTOK Garbės ženklas (1998), Olimpinė žvaigždė (2002), KKSD 2 laipsnio ordinas Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Padėkos medalis (2005), Sporto garbės kryžius (2007).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių