Į pripažinimą – iš šešėlio

Pasaulio čempionate į pirmąją ketveriukę prasibrovė rinktinės, kurioms vadovauja treneriai, praeityje kaip žaidėjai nebuvę ryškiomis žvaigždėmis.

Beveik visa 63-ejų metų urugvajiečio Oscaro Tabarezo karjera susijusi su gimtine. Atstovaudamas savo šalies ir Argentinos bei Meksikos klubams, jis neiškovojo įspūdingų titulų, tačiau, tapęs treneriu, stovėjo prie tokių grandų, kaip „Penarol“, „Boca Juniors“, „AC Milan“, „Club Atletico Velez Sarsfield“ vairo, o nacionalinę rinktinę galiausiai atvedė į pasaulio elitą.

Vienintelis buvusio futbolininko Berto van Marwijko trofėjus – Olandijos taurė, kurią jis iškovojo su Alkmaro AZ ekipa. Treniruodamas „Feyenoord“, B.van Marwijkas 2002-aisiais triumfavo UEFA taurės turnyro finale. Vadovaujama šio stratego, Olandijos rinktinė nuo 2008-ųjų rugsėjo pralaimėjo vos vienerias tarptautines rungtynes (1:2 – Australijai).

Vokietis Joachimas Loew‘as yra žaidęs nacionalinėje jaunimo (iki 21 metų) ekipoje, tačiau į pagrindinę komandą neprasimušė. Kalbama, kad būtent J.Loew‘as, o ne Juergenas Klinsmannas parengė strategijos ir taktikos planą Vokietijos rinktinei, 2006-aisiais pasaulio čempionate užėmusiai 3-iąją vietą. 2008-aisiais vokiečiai, treniruojami jau J.Loew‘o, tapo Europos vicečempionais.

Ispanas Vicente del Bosque, jaunystėje 11 sezonų žaidęs Madrido „Real“ klube, penkiskart tapo šalies čempionu ir keturiskart – „Copa del Eey“ laimėtoju, tačiau visą laiką buvo lyderių šešėlyje.

V.del Bosque žvaigždžių valanda išmušė 1999-aisiais, kai jam buvo patikėtos „Real“ vyriausiojo trenerio pareigos. Per pirmuosius keturis sezonus madridiečiai dukart laimėjo UEFA čempionų lygos varžybas, du Ispanijos čempionatus ir šalies supertaurę bei Europos supertaurę ir tarpkontinentinę taurę.