I .Mikštaitė karate pasaulio čempionatui rengiasi kovodama su vyrais

Jau balandžio 13-14 dienomis Vilniaus „Siemens“ areną sudrebins Pasaulio kyokushin karate čempionatas! Artėjant jam – artimesnė pažintis su viena iš Lietuvos kyokushin rinktinės žvaigždžių – Inga Mikštaite.

Kai Inga Mikštaitė pradėjo lankyti kyokushin treniruotes, savo didžiausias svajones patikėjo dienoraščiui. Tuo metu jai svajonių viršūnė atrodė ant kimono ryšėti juodą diržą. Vėliau dienoraštyje atsirado įrašai apie didžias pergales ant tatamio, kurias Inga norėtų iškovoti. Ne tiek daug metų prireikė šioms svajonėms išsipildyti.

Daugkartinė Europos čempionė (2010 m., 2011 m., 2012 m.) I. Mikštaitė 2009 m. pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį (svorio kategorijoje iki 65 kg), o 2011 m. absoliučios svorio  kategorijos čempionate liko ketvirta. Dabar Gedimino Varkalos auklėtinė vadinama viena iš techniškiausių katė meistrių, kuri įvaldžiusi unikalius aukštus smūgius kojomis.

Ši kovotoja – puikus pavyzdys, kiek daug žmogus gali nuveikti, jeigu turi valios ir aiškų gyvenimo tikslą. Lietuvos kyokushin karate federacija pasaulio čempionate, kuris vyks balandžio 13-14 d. Vilniuje, su I. Mikštaite sieja daug vilčių.

Treniruojasi su vyrais

Inga sako, kad dabar gyvena laukimu – pasaulio čempionatui jau pasirengta, tad norisi kuo greičiau startuoti. „Paskutinis mėnuo iki pasaulio čempionato man yra sunkiausias psichologiškai, juk nėra lengva laukti. Fiziškai viskas padaryta, nieko nebepridėsi, svarbiausia – nepabloginti situacijos. Tad fizinio darbo treniruotėse jau mažiau, nestoju kovoti su partneriais, kad nepatirčiau traumos, tik stengiuosi tobulinti techniką, kombinacijas. Treniruotės fiziškai mažiau intensyvios, svarbiausia – išlaikyti fizinę formą. Daugiau dirbau taktikai“, - pasakojo apie paskutiniąsias pasirengimo pasaulio kyokushin karate čempionatui detales kovotoja.

Rengdamasi svarbiausiam ketverių metų startui kaunietė treniruotėse kovodavo daugiausia su vyrais – ir jaunimo amžiaus, ir suaugusiais. „Sparingo partnerių mums, moterims, visada trūksta, jau įprasta treniruotis su vyrais, - šypsosi Inga. – Tačiau tai tik į naudą, patirties daugiau įgauni. Aš taip įpratusi, man tokios treniruotės patinka – galiu dirbti visa jėga, nebijodama sužeisti partnerio.“

Ji supranta, kad kartelę yra iškėlusi labai aukštai, tad ir pasaulio čempionate jos tikslai – patys aukščiausieji. „Juk šitas čempionatas vyksta kas ketverius metus, pergalė jame – didžiausia svajonė“, - teigia I. Mikštaitė.

Kai ji, būdama beveik 15-os, pradėjo rašyti sportininkės dienoraštį, išlaikyti pirmo dano egzaminą ir gauti juodą diržą jai atrodė nereali svajonė, nes karatė apskritai buvo matytas tik kino filmuose. O ir noras dalyvauti Europos čempionate atrodė iš fantastikos srities. Kaip ir svajonės kovoti Japonijoje. Ir ta, regis, neįgyvendinama svajonė, virto kūnu – Inga karatė olimpiadoje (pasaulio čempionate be svorio apribojimų, kuris vyksta kas ketverius metus tik Japonijoje) ne tik dalyvavo, bet ir nukeliavo iki pusfinalio.

„Pasaulio čempionatas Lietuvoje – tai dar viena galimybė. Aš keliu sau aukščiausius tikslus ne tik dėl savęs – juk ir treneriai įdėjo daug darbo, daug lūkesčių su manimi sieja federacija, - kalba I. Mikštaitė. - Manau, kiekvienas iš mūsų, Lietuvos rinktinės narių, ant tatamio atiduosime visas jėgas ir padarysime viską, kas priklausys nuo mūsų – pademonstruosime valią, kovingumą, techniką. Tik pasakyti, kaip mums seksis, dabar negalime – juk sporte visko būna.“

Tikisi žiūrovų palaikymo

Pagrindinės varžovės pasaulio čempionate, pasak I. Mikštaitės, bus japonės, nes europietės – puikiai pažįstamos, išanalizuotos iki smulkmenų, su jomis kovota daug kartų. Ingos vertinimu, japonių kovingumas neeilinis. Panašiai apie japonų kovotojus kalbėjo ir kitas Lietuvos rinktinės narys Lukas Kubilius.

„Tikiuosi, mums padės sava arena, žiūrovų palaikymas. Bent man psichologinis mikroklimatas yra labai svarbus. Anksčiau būdavo juntama tendencija, kad teisėjai lygioje kovoje labiau palaiko japonus, bet, regis, teisėjavimas tampa vis objektyvesnis. Kita vertus, reikia būti visa galva pranašesniu už varžovą, ir tuomet jam nepadės nei teisėjai, nei dar kas nors“, - aiškina Inga.

Ji pati – techniška, judri, energinga kovotoja. Pasak sportininkės, tai būdinga daugumai vidutinio svorio kategorijoje kovojančių karatisčių. Ingos arsenale – įvairi smūgių technika, mėgsta smūgiuoti kojomis, jai būdingi ir staigūs rankų smūgiai. „Kovos mūsų svorio kategorijoje – mažiausiai nuspėjamos“, - teigia sportininkė.

Artimos kovos ji nemėgsta, tačiau būtent taip kovoja japonės. „Man daug geriau kovoti su techniška, fiziškai stipria varžove nei nešvariai stumdytis artimoje kovoje. Bet stengiamės pasirengti visiems atvejams, kad nebūtų netikėtumų“, - sako I. Mikštaitė.

Iki šiol pati įsimintiniausia ir smagiausia širdžiai jos kova buvo 2011 m. Lietuvoje vykusio Europos čempionato finale, kai ji pirmąją minutę nokautavo varžovę iš Vengrijos Csenge Szepesi. „Bet iš tiesų kiekviena pergalė, kiekvienas medalis yra svarbus ir brangus. Tik saldžiausia pergalė, manau, dar laukia ateityje“, - šypteli Kauno „Karių“ klubo kovotoja.

Meilę sportui skiepija ir mokiniams

Inga svarsto, kad karatistai savęs vadinti profesionaliais sportininkais turbūt negali, nes tai nėra jų pragyvenimo šaltinis. „Nors iš karatė mes negyvename, vis dėlto treniruojamės ir sportuojame kaip profesionalai“, - teigia sportininkė.

I.Mikštaitė dirba kūno kultūros mokytoja Vilkijos gimnazijoje ir vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“. „Bandome sportuoti ir judėti su mažaisiais“, - sako jaunoji mokytoja, skiepijanti savo auklėtiniams meilę sportui. Jie jau žino, kad jų kūno kultūros mokytoja – žinoma ir tituluota kyokushin karate meistrė. „Man labai smagu, kad jie stebi mano varžybas ir palaiko. Vien ko verti Lietuvos kyokushin karate rezultatai Europoje ir pasaulyje“, - džiaugiasi ir geru savo sporto šakos įvaizdžiu bei populiarumu Inga.

Galbūt ateityje, kai pasitrauks iš didžiojo sporto, I.Mikštaitė taps ir trenere. Tačiau kol kas jos nuostata griežta – kol ji pati rengiasi varžyboms, siekia aukštų rezultatų, ji negalėtų visu 100 proc. atsiduoti savo auklėtiniams. „Minčių tapti trenere turiu, bet šiai svajonei dar neatėjo laikas. Viskam reikia subręsti, o skubėti nėra kur“, - tikina kovotoja.

Būti mokytoja arba vaikų darželio auklėtoja – tai dar viena jos vaikystės svajonė. „Tyliai svajojant ir atkakliai dirbant svajonės pildosi, - Inga tiki tuo, ką sako. – Tikiu, kad išsipildys ir visos svajonės, apie kurias rašiau savo dienoraštyje.“

I.Mikštaitė pasaulio čempionate startuos balandžio 13 d.