Į Lietuvą grįžo olimpinio deglo nešėjai

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus oro uoste tvyrojo artėjančių olimpinių žaidynių dvasia. Ją tiesiai iš Londono parvežė trečiadienį olimpinio deglo estafetėje Lietuvai atstovavę deglo nešėjai. Olimpinė ugnis buvo nešama vienos tituluočiausių šalies plaukikių Birutės Statkevičienės, Šeimų krepšinio turnyro įkūrėjo Kazimiero Budrio, olimpinio čempiono Modesto Paulausko ir įvairių socialinių projektų globėjo, telekomunikacijų bendrovės vadovo Antano Zabulio rankose.

Aštuoniais tūkstančiais ertmių, simbolizuojančių 8000 deglo nešėjų istorijas, išmargintą deglą lietuviai nešė Ašforde, netoli Doverio (Didžiojoje Britanijoje). Šiemet olimpinę ugnį neša ne tik žymūs sportininkai, bet ir visuomenės veikėjai, vietinių bendruomenių labui dirbantys žmonės.

„Viskas suplanuota tiesiog sekundžių tikslumu. Į kurią pusę pasisukti, kaip tiksliai į rankas paimti deglą, kurią jo pusę atsukti ir kaip tinkamai perduoti ugnį kitam deglo nešėjui. Iš anksto repetavome ir akimirką, kai olimpiniai deglai yra suliečiami ir vienas deglo nešėjas ją perima iš kito, vadinamą „bučiniu“. Tačiau jau bėgant estafetėje laikas praėjo labai greitai“, – šypsodamasi pasakojo garsi plaukikė ir pridūrė, kad nors viena šventė jai pasibaigė, dabar nekantriai laukia antrosios – olimpinių žaidynių. Beje, Birutė deglo estafetę gyvai mato jau trečią kartą: pirmąkart ją išvydo Miuncheno olimpinėse žaidynėse, kuriose dalyvavo kaip SSRS plaukimo rinktinės narė. Antrąjį kartą nešamą olimpinę ugnį moteris pamatė prieš Maskvos olimpines žaidynes. Tuo metu Maskvos centriniame kūno kultūros institute B.Statkevičienė gynėsi daktaro disertaciją.

1972-iais į Lietuvą olimpinį aukso medalį parvežęs legendinis šalies krepšininkas Modestas Paulauskas sakė, kad emocijų nė kiek ne mažiau nei tuomet, kai su krepšinio rinktine iškovojo čempionų titulą. „Jaučiuosi kaip kosmose“, – juokavo Modestas, paprašytas pasidalinti įspūdžiais ir pridūrė, kad bent kol kas patirtus jausmus sunku apibūdinti žodžiais.

Pirmasis iš Lietuvos atstovų deglą nešė K.Budrys. 76-erių vyras iki šiol aktyviai sportuoja, ne tik dalyvauja veteranų krepšinio varžybose, bet ir prizines vietas iškovoja įvairiuose bėgimo maratonuose. Vis dėl to 300 metrų su deglu rankose estafetėje nubėgęs Budrys sakė, kad trasą įveikęs „gaudė orą“. Tiesa, ne nuo nuovargio, bet nuo emocijų. „Galimybė nešti deglą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas. Link Londono deglo nešėjų rankose keliaujanti olimpinė ugnis nepaliko abejingų miestelių gyventojų, stebėjusių estafetę, o ką jau kalbėti apie mus“.

Pasak paskutinio iš Lietuvos atstovų deglą nešusio A.Zabulio, „Stebint per televiziją, internetu tikrų emocijų neperduosi, bet visa tai patirdamas gyvai supranti, kad būtent čia ir tvyro tikroji olimpinė dvasia, keliaujanti iš rankų į rankas“.