E.Žukauskas tiki lietuvių sėkme

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis klaipėdietis Eurelijus Žukauskas akylai stebės, kaip rungtyniaus mūsų šalies krepšininkai Pekino olimpiadoje. Dviejų medalių laimėtojas tiki, kad Lietuvos žaidėjai vėl nudžiugins sporto aistruolius medaliais, rašo „Klaipėda".

Vasarojantis ir naujos komandos ieškantis 216 cm vidurio puolėjas dienas leidžia Žaliajame slėnyje, kur gyvena, ir siekia būti geriausiu šio namų miestelio tenisininku. Prieš trejus užsikrėtęs teniso bacila kasdien lieja prakaitą treniruotėse.

Negana to, E.Žukauskas jau sudarinėja svečių sąrašą  už dviejų savaičių keliamai 35 metų gimtadienio puotai.

Žaidė su A.Saboniu

- Dalyvavote net trejose olimpinėse žaidynėse - 1996-aisiais Atlantoje, 2000-aisiais Sidnėjuje ir 2004-aisiais Atėnuose. Tai sportininko ilgaamžiškumo ir meistriškumo įrodymas. Ar nekirba mintis, kad dar ir Pekine galėjote žaisti?

- Per ketverius nuo Atėnų olimpiados metus paaugo ir sutvirtėjo jaunesnė puolėjų karta. Jiems - žalia šviesa. Po olimpinių žaidynių atsisveikinęs su rinktine, žinojau, kad visiems laikams. Dalyvavau trijuose svarbiausiuose ketverių metų pasaulio sporto forumuose - ar galima norėti dar geriau?

- Kuri iš jų labiausiai įsiminė?

- Visos kažkuo įspūdingos. Atlantoje buvau jaunas vaikis. Neįsivaizduojamas jausmas būti kartu ir žaisti su Arvydu Saboniu, Rimu Kurtinaičiu, Šarūnu Marčiulioniu, kitais žinomais Lietuvos krepšininkais.

Atėnų olimpiadą prisimenu dėl nesėkmės pusfinalyje su italais. Iki tol Lietuvos rinktinė visose trejose olimpinėse žaidynėse sporto aistruolius nudžiugindavo medaliais, o Graikijoje mums nepavyko jų iškovoti. Būtume nugalėję italus - vicečempionų titulas garantuotas. O dėl bronzos žetonų teko kautis su pusfinalyje suklupusiais amerikiečiais, kurie apie antrą nesėkmę su mumis net negalėjo pagalvoti.

Pasistumdymai per treniruotes su A.Saboniu mane daug ko išmokė. Praleisti rinktinėje metai - tai daug smagių ir neišdildomų prisiminimų. Be abejo, buvo ir sunkių momentų, kai taip „nusikaldavau", jog vos kojas pavilkdavau. Tačiau tai dar labiau pasaldina pergalės skonį. Turiu namuose pasidaręs specialų kampelį, kuriame gražiausias pergalių akimirkas primena nuotraukos.

Rinktinėje - geri žaidėjai

- Kokį įspūdį palieka šiandieninė Lietuvos rinktinė?

- Ji pakankamai stipri, kad kovotų dėl medalių. Pasirengimo metu nebuvo daug sunkių draugiškų rungtynių, todėl tvirtos nuomonės apie rinktinę nesusidariau. Per ikiolimpines varžybas buvo ir banguoto žaidimo. Apskritai į visas pozicijas surinkti geri žaidėjai, todėl Lietuvos sporto aistruoliai krepšinio turnyro gali laukti optimistiškai nusiteikę.

- Tikriausiai tos nuotaikos būtų optimistiškesnės, jei Pekine būtų galėjęs padėti Žydrūnas Ilgauskas ir Darius Songaila.

- Net diskutuoti neverta, kokia paspirtis rinktinei būtų Ž.Ilgauskas. Tačiau yra kaip yra.

Nemaža netektis ir D.Songaila. Jis gali žaisti visose puolimo pozicijose. Darius - kovotojas. Jis Amerikoje yra įgavęs pasitikėjimo, sunkiu metu gali paskui save vesti komandą.

Aplankė Pietų Europą

- Kaip praleidote du vasaros mėnesius?

- Su šeima ir draugais lankėmės Turkijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Aplankėme Monte Karlą, Kanus.

Apskritai nesu skrajūnas. Man malonu pabūti su šeima Žaliajame slėnyje. Čia pats geriausias poilsis - ramu, graži gamta, o panorėjus galima ir pasportuoti.

Dabar, kol vyksta derybos su įvairiais klubais, laiką leidžiu namie, beveik kasdien žaidžiu tenisą.

- Ar apie pergales kortuose jau galima paklausti?

- Dar anksti. Tenisą žaidžiu tik trečius metus. Tarp Žaliojo slėnio, kuriame įsikūriau, teniso mėgėjų esu vidutiniokas, o Lietuvoje - nekoks. Tačiau turiu laiko tobulėti. Kai baigsiu krepšininko karjerą - tuomet tvirčiau paimsiu raketę.

- Tai, kad jūsų agentas ieško klubo, įrodo, jog dar nežadate kabinti sportinių batelių ant vinies.

- Dar tikiuosi žaisti. Kol kas negaliu atsakyti kur. Gal Lietuvoje, o gal užsienyje. Kol dar galiu rungtyniauti, manau, kad būsiu kuriai nors komandai reikalingas.

Nušovė šerną

- Sklando kalbos, kad turite taiklią akį ir kartais patraukiate į medžioklę.

- Kai turiu laiko ir yra medžioklės sezonas, nepraleidžiu progos pavaikščioti po mišką. Medžioti vykstu pas uošvį į Skuodo rajoną. Su „Šilo" būrelio medžiotojais išmaišau Mosėdžio apylinkių žaliuosius plotus.

- O trofėjais galite pasigirti?

- Ilgo sąrašo neturiu. Šiais metais, pavyzdžiui, pavyko nušauti šerną.

- Ir dar esate prisiekęs žvejys.

- Koks būčiau klaipėdietis, jei nemėgčiau žvejoti. Su draugais dažniausiai vykstame žvejoti į Kuršių marias, Aukštadvarį, Mingės kaimą.

Nežaidė savo aikštelėje

- Pagerbiant jūsų žygdarbį 2003 metų Europos čempionate, po metų Klaipėdoje buvo įrengta jūsų vardu pavadinta krepšinio aikštelė. Ar bent kartą joje žaidėte?

- Specialiai pamėtyti ar žaisti nebuvau nuvažiavęs. Turiu kieme savo krepšį, o ten tegul žaidžia aplinkinių rajonų vaikai. Dažnai pravažiuoju pro tą aikštelę ir pastebėjau, kad ten visada žaidžia būrys vaikų. Malonu, jog vaikai treniruojasi ir domisi krepšiniu.