D. Diamantidis - superžvaigždė, kuri laisvadienį salėje mėto į krepšį

OAKA rungtynių pranešėjas paskelbia jo pavardę. Visa beveik sausakimša arena eina iš proto. Didžiulės ovacijos. Delnais susidaužia ir pro gyvą Atėnų „Panathinaikos“ žaidėjų tvorelę prabėga Dimitris Diamantidis.

Graikas spinduliuoja ramybe ir kuklumu. Jis nesureikšmina milžiniško dėmesio. Galbūt prie to tiesiog jau priprato. Tačiau kad ir kaip vengtų dėmesio, D.Diamantidis negali nepastebėti jam skiriamų privilegijų. Privilegijų ir iš tribūnų.

Net ir nesėkmės atveju jis turi tvirtą užnugarį – ištikimą „Panathinaikos“ sirgalių armiją. Paskutinį kartą jis jiems kaip reikiant atsidėkojo po praėjusio sezono. Kai dauguma Atėnų klubo krepšininkų išsilakstė iš finansinės nežinomybės kamuoto Graikijos grando, D.Diamantidis liko. Tik jis ir Kostas Tsartsaris dar vilki tamsiai žalią aprangą.

Todėl greičiausiai nieko keisto, kad „Panathinaikos“ jam ploja net ir po nesėkmingo epizodo: pramesto baudos metimo, prarasto kamuolio ar nesėkmingai pasibaigusios atakos. Atėnų ekipos aistruoliai stumia jį į priekį palaikymo šūksniais: maždaug – pirmyn, „Mitsou“ (D.Diamantidžio pravardė)!

Pats D.Diamantidis iš šono atrodo labai savotiškas. Dažnai aikštėje jis pasikalba tiesiog vienas su savimi. Kaip yra sakęs pats, dėl nesėkmių save kaltina ir tuo pat skatina. Per rungtynių pauzes Dimitris neretai pastebimas kažką burnojantis. Aišku, dažnai jis mėgsta paburnoti ir ant kitų „Panathinaikos“ narių. Bet kas jau kas, „Mitsou“ tokią teisę tikrai turi.

Kai mače su Malagos „Unicaja“ jis patyrė traumą, po kurios „Panathinaikos“ simbolis dėl nuolatinių sveikatos problemų virtinės iš nevilties susiplėšė savo marškinėlius, didžioji OAKA arenos dalis pradėjo dainuoti D.Diamantidžiui skirtą dainą.

Tai ilgus metus megztas tarpusavio ryšys. Ir jį graikas užmezgė ne tik sėkmingais rezultatais ir komandai padėtais iškovoti titulais. Jį D.Diamantidis užmezgė tiesiog būdamas savimi.

Išskirtinė asmenybė

Apie D.Diamantidį Krepsinis.net kalbėjosi su Graikijos žurnalistais – Vassiliu ir Giorgu. Pasirodo, vieną geriausių visų laikų Europos gynėjų pamilo jau antrą sezoną vilkint „Panathinaikos“ aprangą. Į Atėnus D.Diamantidis persikėlė 2004 metų vasarą. Prieš tai penkerius metus jis gynė Salonikų „Iraklis“ garbę.

Graikijos čempionate pirmąjį ir antrąjį sezoną jis vidutiniškai rinko atitinkamai vos 1,8 ir 3,3 taško. Tačiau D.Diamantidis padarė milžinišką progresą ir 2003–2004 metų sezone tapęs naudingiausiu Graikijos lygos krepšininku, patraukė „Panathinaikos“ dėmesį. O nuo tada ir prasidėjo – penkerius metus iš eilės rinktas geriausiai besiginančiu Eurolygos žaidėju, trys Eurolygos titulai, naudingiausio Eurolygos žaidėjo apdovanojimas.

Bet kuklusis D.Diamantidis, iš maždaug Mažeikių dydžio miestelio Šiaurės Graikijoje Kastorijos, neapsvaigo nuo šlovės. Jis iki šiol laisvadieniais traukia į salę ir tobulina savo metimus iš įvairių padėčių.

„Diamantidis galėtų elgtis kaip žvaigždė, tačiau jis nenori toks būti. Dimitris – labai malonus, tylus, dėmesio vengiantis žmogus“, – Atėnų OAKA arenoje pasakoja Giorgos. Šėlionės, triukšmingi vakarėliai, dėmesys – ne jam.

Ilgainiui D.Diamantidis ėmė sekti Fragiskos Alverčio keliu. Krepšininko, kuris „Panathinaikos“ komandai atidavė net 19 savo karjeros metų (Atėnų klube žaidė nuo 1990 iki 2009 metų).

„Dimitris jau dabar yra legenda. Alvertis baigęs karjerą tarsi perdavė jam „Panathinaikos“ raktelius“, – itin pagarbiai apie „Panathinaikos“ lyderį atsiliepė Vassilis.

Apie D.Diamantidį abu kalbinti graikų žurnalistai kalbėjo taip, kaip beveik lietuviai apie Arvydą Sabonį. Aišku, antro A.Sabonio nėra. Ir D.Diamantidis kažin ar lygiuosis į „graikiškojo Sabo“ titulą, nes Lietuvos krepšinio legendos atitikmuo Graikijoje – Nikos Galis. Bet beveik neabejotina, kad 32 metų D.Diamantidis pakabinęs sportbačius ant vinies sėdės minėtojo N.Galio, Panagiočio Giannakio ir kitų legendų pašonėje.

Kuris geresnis?

Šiuo metu Graikijoje D.Diamantidis turi nebent vieną konkurentą. Ir konkurentą didžiąja raide – Vassilį Spanoulį, iš priešiškos barikadų pusės – Pirėjo „Olympiacos“. Kadaise jie dviese vedė „Panathinaikos“ į pergales, tačiau dviem metais jaunesnis gynėjas 2010–aisiais priėmė labai nepopuliarų sprendimą – iš „žaliųjų“ persikėlė į „raudonuosius“.

O kuris iš jų geresnis: D.Diamantidis ar V.Spanoulis? Vassilis ir Giorgos vienareikšmiškai nepasakė, kurį galima laikyti geriausiu. Abu žurnalistai pabrėžė, kad du geriausi graikų krepšininkai yra labai skirtingo braižo žaidėjai: V.Spanoulis kaip pašėlęs renka taškus, o D.Diamantidis puikiai moka daryti ir visą kitą – gerai gintis, dalyti perdavimus, žaisti komandai.

Tačiau vienas žurnalistų, Vassilis, gal ir nenorėdamas prasitaria: „Spanoulis – kitoks žaidėjas. Vassilis nori visų laurų.“ O D.Diamantidis, kaip supratote, laisvu laiku eina ramiai pamėtyti į krepšį, vengia interviu ir tyliai ramiai džiaugiasi galėdamas padėti „Panathinaikos“.

Lietuvoje D.Diamantidis vienų mėgiamas, kitų – ne. Kelerius metus iš eilės laimėdamas geriausiai besiginančio žaidėjo titulą, dar taip pat prisidurdamas ir naudingiausio Eurolygos krepšininko apdovanojimą, kai kuriuos lietuvius jis varė iš proto neigiama prasme. Tačiau be reikalo.

Kaip juokdamasis OAKA arenoje sakė Giorgos, tik krepšinio neišmanantis žmogus gali nemėgti D.Diamantidžio.

Krepšinis.net, Donatas Urbonas