Ar išvysime intrigą LKL finale? (komentaras)

Neilgai trukus po pusfinalių sulaukėme Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo pradžios. Nors šį sezoną, kaip niekada anksčiau, buvo skambinama varpais, kad galime išvysti kitokį nei mums įprastą finalą, jame ir vėl susigrums Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Sezono pradžioje visi aiškiu varžybų favoritu laikė Joano Plazos treniruojamą „Žalgirį“, tačiau permainos komandos sudėtyje ir pasikeitusi situacija tiek krepšinio ekspertus, tiek sirgalius privertė susilaikyti nuo kategoriškumo. Prie to prisidėjo ir pasikeitimai vilniečių gretose – komandos sudėtis stipriai pasikeitė. Be to, prie ekipos vairo stojo Dirkas Bauermannas.

Komandai pakeitus vyriausiąjį trenerį, „Lietuvos rytas“ nė karto nesklupo ir šventė 8 pergales, iš kurių 7 LKL varžybose. Ši sėkminga sezono atkarpa dar neleidžia manyti, kad sostinės ekipa demonstruoja itin gerą žaidimą, kadangi pastaruoju metu neteko žaisti prieš aukšto pajėgumo komandas (išskyrus „Žalgirį“ paskutinėse LKL reguliariojo sezono rungtynėse).

Vis tik „Lietuvos ryto“ sirgaliai viltimi gali laikyti pastarąją dvikovą su „Žalgiriu“. Šį mėnesį po beveik dviejų metų pertraukos „Lietuvos rytas“ LKL varžybose pajėgė įveikti „Žalgirį“ – 73:70. Negana to, pergalė buvo pasiekta ne savo namų tvirtovėje, o išvykoje, „Žalgirio“ arenoje.

Grįžtant į paskutines rungtynes...

Jos vyko ne taip seniai, kad jau būtume pamiršę jų eigą. „Žalgiris“ galingai pradėjo rungtynes ir jau antrajame kėlinyje turėjo 17 taškų pranašumą. Trečiajame kėlinyje žalgiriečiai vis dar pirmavo 15 taškų, tačiau tuomet vaizdas aikštėje pradėjo akivaizdžiai keistis, o rungtynių didvyriu tapo Eimantas Bendžius, pataikęs 6 tritaškius iš 9.

Po rungtynių tikriausiai kiekvienas mūsų girdėjo po keletą sąmokslo teorijų, kurios dabar jau neturi prasmės. Kas turi prasmę, tai rungtynių statistika. Tikriausiai ne visi atkreipė dėmesį tai, kad abi komandos kartu metė net 57 tritaškius, nors taiklumas nepriminė įspūdingo (33 proc. „Lietuvos ryto“, 17 proc. „Žalgirio“).

Iškalbingi buvo ir kiti statistiniai rodikliai – „Lietuvos rytas“ pataikė 16 baudos metimų iš 25 (64 proc.), o „Žalgiris“ – 28 iš 46 (61 proc.). Be to, vilniečiai suklydo 18, o jų varžovai 17 kartų.

Tokio siaubingo abiejų komandų pasirodymo tarpusavio dvikovoje neteko matyti ganėtinai ilgą laiką. O kas pasikeitė nuo to karto? Beveik nieko. Didžiausias skirtumas yra tas, jog pastarosios tarpusavio rungtynės didelę reikšmę turėjo tik „Lietuvos rytui“, o „Žalgiris“ galėjo sau leisti šiek tiek atsipalaiduoti.

Vilniečių viltis – tritaškiai

Norėdami mesti iššūkį čempionų titulą ginantiems žalgiriečiams, D.Bauermanno auklėtiniams būtina taikliai mesti tritaškius.

Tritaškiai visą šį sezoną buvo pagrindinis vilniečių ginklas. Kadangi „Lietuvos rytas“ nepasižymi galingais žaidėjais priekinėje linijoje, o po to, kai komandą paliko Dejanavas Ivanovas, ji tapo dar silpnesnė, tritaškių svarba tik išaugo.

Kiek tritaškiai svarbūs yra vilniečiams, galime matyti bet kuriose rungtynėse – kai tolimi metimai nepasiekia tikslo, „Lietuvos rytui“ kiekvienas varžovas tampa rimtu. Ne itin mesti sekėsi LKL pusfinalyje prieš „Prienus“. Per dvi rungtynes LKL finalininkai išmetė 38 tolimus metimus, iš kurių tikslą pasiekė tik 9, kas yra 24 procentai.

Toks taiklumas atsiliepė ir pačiam žaidimui – antrosiose rungtynėse Prienuose, įpusėjus trečiajam kėliniui, rezultatas dar buvo lygus ir tik atsarginių žaidėjų suolelis padėjo rungtynes laimėti dviženkliu skirtumu (86:74).

Puikiu pavyzdžiu, kaip tritaškių taiklumas lemia komandos žaidimą, galime laikyti ketvirtfinalio seriją prieš Utenos „Juventus“. Pirmųjų tarpusavio rungtynių pradžioje tritaškiais tiesiog lijo (7 taiklūs metimai per pirmą kėlinį) ir tai padėjo įgyti didelį pranašumą, kuris vėliau virto 25 taškų skirtumu pasiekta pergale (82:67). Atsakomosios rungtynės buvo visiškai kitokios – tritaškiai nekrito (5/22 met., 23 proc.), o pergalė buvo pasiekta tik po labai atkaklios kovos (85:83).

Tokį dėsningumą buvo galima pastebėti jau kurį laiką. Žinoma, tam yra išimčių, bet tikrai galime teigti, kad „Lietuvos ryto“ pagrindinis ginklas – tritaškiai.

Varžovų darbą gynyboje apsunkina ir tai, jog iš toli taikliai mesti gali vos ne bet kas.  Geru taiklumu LKL varžybose pasižymi Mindaugas Katelynas (48 proc.), Eimantas Bendžius (44 proc.), Simas Buterlevičius (43 proc.), Renaldas Seibutis (39 proc.), Janis Blūmas (38 proc.) irNemanja Nedovičius (37 proc.).

Ar „Žalgiriui“ pavyks išnaudoti aukštaūgius?

Akivaizdų pranašumą prieš savo konkurentus iš sostinės „Žalgiris“ turi savo priekinėje linijoje.

J.Plaza turi pasirinkimą tarp tokių žaidėjų kaip Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai, Robertas Javtokas ar Jeffas Foote‘as. Nors pastarasis neretai yra vertinamas neigiamai, tačiau jis rungtyniauja ganėtinai efektyviai ir, negana to, turi ūgio pranašumą prieš daugelį savo varžovų.

Pavyzdžiui, paėmus jo statistiką Eurolygoje (3,6 taško ir 1,6 atkovoto kamuolio), ją padalinus iš jo vidutiniško žaidimo laiko ir 28 kartus padauginus pastebėtume tai, kad amerikiečio statistika per 28 žaidimo minutes būtų apie 10,1 taško, 4,4 atkovoto kamuolio, 1,5 blokuoto metimo ir 1 rezultatyvus perdavimas. Toks metodas yra naudojamas, norint palyginti skirtingą laiką rungtyniaujančių krepšininkų statistiką. J.Foote‘o rodikliai LKL būtų dar geresni.

Ypač svarbūs „Žalgirio“ žaidimui yra broliai Lavrinovičiai, kurie, po Mindaugo Kuzminsko(13,2 tšk.), yra rezultatyviausi komandos žaidėjai LKL varžybose. Kšištofas per rungtynes pelno 11,7, o Darjušas – 11,6 taško. Jie ir turėtų tapti pagrindiniais komandos žaidėjais šioje finalo serijoje.

„Lietuvos ryto“ situacija su aukštaūgiais yra kiek kitokia – pagrindinio komandos vidurio puolėjo vaidmenį užima Tautvydas Lydeka, o jį keičia nesėkmingai rungtyniaujantisPatrickas O‘Bryantas. Šis amerikietis aikštėje praleidžia vis mažiau laiko.

Viską dar labiau apsunkina ir sunkiojo krašto pozicija. Joje rungtyniauja M.Katelynas, tačiau už jo – tuštuma. D.Bauermannas šioje pozicijoje bando E.Bendžių, Tomislavą Zubčičių arArtūrą Jomantą, tačiau nė vienas jų nėra tikras sunkiojo krašto puolėjas, kokio reikėtų Lietuvos vicečempionams.

Neišnaudota „Žalgirio“ priekinė linija leido „Lietuvos rytui“ laimėti pastarąją dvikovą. Tąkart broliai Lavrinovičiai, J.Foote‘as ir R.Javtokas kartu pataikė 7 dvitaškius iš 9 (abu metimus prametė J.Foote‘as).

Jei „Žalgiris“ savo žaidimą stengtųsi grįsti per aukštaūgius, tuomet jų šansai laimėti taptų kur kas didesni. Žinoma, „Lietuvos rytas“ tai supranta ir tankins gynybą po krepšiu. Vis dėlto žalgiriečiams reikėtų pernelyg nepasikliauti tolimais metimais ir agresyviai žaisti arčiau krepšio, bandant išprovokuoti varžovų pražangas. T.Lydekai išnaudojus pražangų limitą, „Žalgirio“ gyvenimas taptų kur kas lengvesnis.

Ko galime tikėtis?

Paskutinės tarpusavio rungtynės tik pakurstė aistras ir įnešė daugiau įdomumo į Lietuvos krepšinio superklubų dvikovą. Jau kurį laiką vilniečiai neprilygo savo principiniams varžovams. Atrodo, kad jie šiuo metu yra geriau nusiteikę, tačiau pranašumą vis dar turi „Žalgiris“.

Kauniečiai gali pasigirti namų aikštės pranašumu, kuris visais laikais turėjo įtakos komandų žaidimui.

Taip pat, kaip jau buvo minėta, „Žalgiris“ turi didelį pranašumą priekinėje linijoje, kas juos paverčia ganėtinai užtikrintais šios poros favoritais.

Tuo tarpu galime spėti, kad „Lietuvos ryto“ sėkmė priklausys nuo tolimų metimų, kurie ne kiekvienose rungtynėse pasiekia tikslą. Be to, svarbu vaidmenį komandoje atlieka N.Nedovičius. Serbas neturi sau lygaus pakeitimo, kadangi Miltonas Palacio nedemonstruoja gero žaidimo.

Rezultatyviu žaidimu turėtų pasižymėti R.Seibutis, kuris yra rezultatyviausias komandos žaidėjas (16,1 tšk.). Kalbant apie komandos lyderiu laikomą R.Seibutį, reikėtų nepamiršti, kad iki šiol būdavo įprasta, jog svarbiausių rungtynių lemiamu metu jam sėkmingai sužaisti nepavykdavo – ne kartą šį sezoną svarbiausiomis akimirkomis turėdavęs kamuolį R.Seibutis neparodydavo lyderio savybių.

Iš „Žalgirio“ galime tikėtis gero Marko Popovičiaus žaidimo. Tokie ilgamečiai „Žalgirio“ krepšininkai kaip Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis ar M.Popovičius ankstesnėse „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ tarpusavio dvikovose pasižymėdavo geresniu žaidimu nei įprastai, tad nebūtų staigmena, jei kroatas sužibėtų. Tai nebūtų staigmena ir dėl to, kad jis visą šį sezoną demonstravo solidų žaidimą.

Viską apibendrinant, „Žalgiris“ atrodo pajėgiau už savo varžovą ir tai turėtų įrodyti savo žaidimu. Tačiau serija turėtų būti atkakli, galbūt užsitęsti iki pat 7-ųjų rungtynių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių