Kiaulių maras: grėsmė iš pasienio nesitraukia

Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur užfiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdininkai tikina, kad situacija netrukus keisis.

Privertė sukrusti

Paaiškėjus, kad prie Lietuvos sienos esančioje Baltarusijos Gardino srityje užfiksuotas itin pavojingos gyvulių ligos – afrikinio kiaulių maro – protrūkis, sujudo ir mūsų šalies vadovybė.

Vyriausybė apsaugai nuo kiaulių maro praėjusią savaitę pažadėjo skirti 750 tūkst. litų, tačiau šios lėšos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė tik vakar ryte.

Kol pinigai nebuvo gauti, Baltarusijos pasienyje buvo imtasi tik minimalių apsaugos priemonių. Šalies kiaulių augintojai teigia, kad jos buvo nepakankamos, o ir iš Baltarusijos atvykstančių transporto priemonių ir asmenų patikra galėjo būti vykdoma aplaidžiai.

Priemonės nepakankamos?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad visos krovininės transporto priemonės, vežančios gyvus afrikiniam kiaulių marui imlius gyvūnus, grįžtančios iš Baltarusijos ir Rusijos, pradėtos papildomai dezinfekuoti Lietuvos pasienio veterinarijos postuose.

Tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas dienraščiui teigė, kad šios priemonės, kurių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi už savo lėšas, buvo veikiau parodomosios, nei davė realios naudos.

„Nupurškė kelis gyvulius vežančius sunkvežimius, kad žiniasklaida praneštų, ir viskas. Kiek girdėjau, griežtos kontrolės tikrai nėra“, – sakė A.Baravykas.

Jis piktinosi ir tuo, kad muitininkai esą neatidžiai tikrina iš Baltarusijos į Lietuvą vykstančių asmenų bagažą, nors Lietuva dar birželio 26 d. uždraudė iš Baltarusijos įvežti gyvūninės kilmės produktų ir pašarų. A.Baravykas tikino girdėjęs atvejį, kai muitininkai mėsos produktus vežusių asmenų nė nepaklausė, ar šie neturi įvežti draudžiamos produkcijos. Taip mėsa iš Baltarusijos pateko į Lietuvą.

Pašnekovas teigė, kad kiaulių augintojai dėl šių aplinkybių neramiai stebi situaciją pasienyje, juolab kad dar vakar kiaulininkai nežinojo, bus ar nebus apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro skirti pažadėti 750 tūkst. litų.

A.Baravykas teigė, kad užkratui patekus į Lietuvą nuostoliai būtų labai dideli ir padarytų žalos ne tik konkrečiam ūkiui, kuriame būtų nustatytas kiaulių maro židinys.

„Tai padarytų žalos apskritai visam mėsos sektoriui – ne tik kiaulių, bet ir kitų gyvulių augintojams, pašarų eksportuotojams. Dabar sunku pasakyti, kokie būtų konkretūs skaičiai, bet jie būtų labai dideli“, – sakė kiaulių augintojų atstovas.

Lėšų jau skirta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas nesutinka su kiaulininkų priekaištais. Pasak jo, tarnyba ėmėsi tokių priemonių, kokias galėjo sau leisti, o vėliausiai per savaitę pasienio postuose bus įrengtos ir stacionarios dezinfekcijos užkardos, pro kurias pravažiuos visos iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą patenkančios transporto priemonės.

„Finansų ministerija pagaliau rado galimybių ir žadėtieji 750 tūkst. litų šiandien ryte buvo skirti“, – dienraščiui vakar sakė V.Paulauskas. Pasak jo, dabar prasidės rimtesnių apsaugos priemonių įrengimo darbai, kurie ilgai trukti neturėtų.

"Yra atliekama papildoma didžiausią riziką keliančių transporto priemonių – bandovežių, vežusių kiaules, – dezinfekcija. Dezinfekuojamos ne tik Lietuvos vežėjų, bet ir kitų šalių transporto priemonės, nepriklausomai nuo to, kad pasienio veterinarijos posto specialistams buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog transporto priemonė buvo išplauta ir dezinfekuota.

Taip pat visuose pasienio postuose yra iškabintos informacinės lentos, kuriose žmonėms aiškinama, kad nesivežtų jokių mėsos produktų – nei sumuštinių, nei vištytės, nei lašinukų. Jiems išmesti pastatyti specialūs konteineriai, muitininkai tikrai tikrina keliaujančių bagažą", – paklaustas, kokių priemonių yra imtasi šiuo metu, vardijo V.Paulauskas.


Užkratas plinta toliau

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vakar pranešė, kad, remiantis Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, Kopti kaime, Vitebsko rajone, esančiame kiaulių komplekse, kuriame laikoma apie 19 tūkst. kiaulių, galbūt atsirado naujas afrikinio kiaulių maro židinys.

Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, afrikinio kiaulių maro židiniui likviduoti pasitelktos sukarintos pajėgos, milicija. Protrūkio vieta apsupta milicijos, į izoliuotą teritoriją nieko neįleidžiama.

Neoficialiais duomenimis, kiaulės jau naikinamos penkiuose Baltarusijos rajonuose, bet neįvardijama, kuriuose. Atsakinga šios šalies institucija tvirtina, kad Baltarusijoje nustatytas tik vienas afrikinio kiaulių maro protrūkio atvejis Čiapuno kaime, Vijos rajone, Gardino srityje.


Prašo medžioti šernus

Kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui kaimynėje Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu imasi visų priemonių, kad būtų užkirstos bet kokios galimybės šia liga užsikrėsti laukiniams gyvūnams – šernams.

Viena svarbiausių prevencijos priemonių šernams nuo maro apsaugoti – sumažinti jų populiacijos gausą. Dėl to aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir panaikino kai kuriuos šernų medžioklės apribojimus.

Aplinkos ministerijos pavedimu regionų aplinkos apsaugos departamentai kreipėsi į medžiotojų būrelius bei klubus ir rekomendavo sumažinti šernų bandas, ypač pasienio su Baltarusija bei Rusija zonose. Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose medžioklės plotų turintys būreliai prašomi aktyvinti šernų medžioklę. Taip pat visiems medžiotojams primenama, kad medžiojant šernus privalu griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų.

Aplinkos ministerija prašo ne tik medžiotojų, bet ir visų gamtos mėgėjų, miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius nedelsiant pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti aplinkosaugininkams bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.


Šiame straipsnyje: kiaulių maraspasieniskiaulės

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Prabangus viešbutis – nuostolingas
    Prabangus viešbutis – nuostolingas

    Pigių skrydžių bendrovė "Wizz Air" spalio pabaigoje pradės skraidinti iš Vilniaus į Tel Avivą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę. Anot Vilniaus oro uosto generalinio direktorius Gedimino Almanto, iki šiol skrydžiai į Tel Avivą buvo tik sezonin...

    1
  • Būsto pardavimas šiemet auga
    Būsto pardavimas šiemet auga

    Per pirmą šių metų pusmetį dauguma į kredito unijų vadovus siūlytų žmonių reikiamų egzaminų neišlaikė. Lietuvos bankas pranešė, kad šiemet egzaminus laikė iš viso 20 žmonių, iš jų tik trys žinių patikras išlaikė. Bankas šiemet sure...

  • Surinktų akcizų keliams aukoti nenori
    Surinktų akcizų keliams aukoti nenori

    Finansų ir Susisiekimo ministerijoms susiginčijus dėl šios siūlymo nuo kitų metų padidinti finansavimą keliams iš degalų akcizo, premjeras Algirdas Butkevičius kol kas susilaiko nuo pažadų skirti daugiau lėšų keliams."Ateinančiais metais mes g...

  • Medų atpigintų gera vasara
    Medų atpigintų gera vasara

    Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.Kol kas branguŠiuo metu medaus kaino...

  • Įmonių grąža sumenko trigubai
    Įmonių grąža sumenko trigubai

    Per savaitę degalų kainos didžiausiuose degalinių tinkluose sumažėjo. 95 markės benzinas penktadienį "Lukoil" kainavo 4,52 lito, "Orlen" – 4,52 lito, "Statoil" – 4,54 lito, arba atitinkamai 5 centais, 8 centais ir 1 centu mažiau nei prieš savait...

  • KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis
    KT sprendimas kai ką paliks tuščiomis

    Netrukus bus pradėta atsiskaityti su bankrutavusio banko "Snoras" kreditoriais. Tačiau Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad valstybės institucijos turi prioritetą prieš kitus kreditorius, privatiems asmenims lieka nedaug šansų atgauti pinigus.Prie...

  • Atpigo dauguma grūdų
    Atpigo dauguma grūdų

    Per pirmą pusmetį buvo registruota 776 įmonių bankroto atvejai – 131 atveju (20 proc.) daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, kaip rodo kreditų biuro "Creditinfo" duomenys. Neigiamas bankrotų statistikos tendencijas didžiąja dalimi lėmė ši...

  • Iš     kaimų    –    paskui    pinigus
    Iš kaimų – paskui pinigus

    Kol šalies valdžia kuria darbo grupes ir svarsto, kaip sumažinti vidinę gyventojų migraciją į didžiuosius miestus bei atgaivinti į ekonominę bedugnę riedančius regionus, kaimo vietovės toliau netenka tūkstančių gyventojų. Investicijų medžio...

  • Apribojo ūkininkų apetitą
    Apribojo ūkininkų apetitą

    Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skaičiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alkoholio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis cigarečių – apie 30 centų, pigiausių ciga...

  • Pensijas grąžintų nuo 2015-ųjų
    Pensijas grąžintų nuo 2015-ųjų

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad reikia išsiaiškinti, kokių gamtos išteklių yra Lietuvoje. Anot jos, to nepadaryti būtų didžiulė klaida, kuri mažintų ES konkurencingumą. "Mums reikia suprasti, kad su tokia energetikos politika ES mes ša...

Daugiau straipsnių